Manoma, kad šiandien į Saudo Arabijos miestą Meką susirinko maždaug 3 mln. piligrimų iš viso pasaulio. Jie atvyko atlikti šventą kelionę – hadžą, praneša euronews.net. Hadžas oficialiai prasideda penktadienį.

Šimtai tūkstančių maldininkų prie Didžiosios mečetės, laikomos švenčiausia islamo vieta, susirinko jau ketvirtadienį. Susirinkusieji stovėjo petys į petį ir dalyvavo popietės maldų apeigose.

Kad galėtų atlikti hadžą, kuris yra vienas iš penkių kertinių dalykų islamo tikėjime, daugelis piligrimų taupo visą gyvenimą. Kelionė į Meką gali atsieiti tūkstančius JAV dolerių.

Maldininkai turi septynis kartus apeiti mečetės centre stūksančią juodo kubo formos Kaabą.

Daugelis lanko ir šventą Medinos miestą, kuriame prieš 1 400 metų palaidotas pranašas Mahometas, taip pat meldžiasi prie Arafato kalno.

Hadžas vyksta Mėnulio kalendoriaus XII mėnesio 8–12 dienomis. Mekoje maldininkai septynis kartus apeina Kaabos šventyklą, paskui atlieka ritualinį bėgimą tarp Safos ir Marvos kalvų. Dešimtą dieną atliekama kruvinoji auka (aukojamas avinas arba kupranugaris). Musulmonas, atlikęs hadžą, gauna hadžijaus garbės titulą. Hadžo ritualas yra musulmonų solidarumo demonstracijos ir nuolankumo prieš Dievą (arab. – „Allah“) aktas.

Kaaba (liet. –„kubas“) – žymiausia ir pati svarbiausia Al Masdžid al Charamo islamo šventovė Mekoje, stačiakampio gretasienio formos belangis 15 m aukščio, 12 m ilgio ir 10 m pločio akmeninis statinys. Jo kampai atgręžti į visas 4 pasaulio šalis. Jis stūkso Didžiosios mečetės viduryje, apklotas juodu audiniu kisva.

Švenčių dienomis audeklas pakeliamas iki ten, kur 1,5 m aukštyje iš rytų pusės įmūrytas šventas Juodasis akmuo, pasak populiarios nuomonės atneštas Adomo iš Rojaus. Eidami aplink, piligrimai jį liečia. Šiaurės rytų sienoje 2 m aukštyje yra vidinės ir išorinės durys, išorinių durų paviršius padengtas auksu su trupučiu sidabro, ornamentuotas Korano citatų raižiniais. Einantiems į vidų pristatomos kopėtėlės.

Kaaba laikoma dangiškosios šventovės įkūnijimu žemėje. Arabų teigimu, Kaabos šventyklą pastatė Adomas, vėliau, vykdydami Alacho valią, atstatė Toros pranašas Ibrahimas (Abraomas) ir Izmaelis. Taip pat manoma, kad iki islamo iškilimo VII a. šventykla buvo skirta daugybei pagoniškų dievų.

Kaaba stovinti toje vietoje, virš kurios angelai danguje atlieka tavafą – ėjimą apie dangiškąją šventovę. Nuo 622 m. per hidžrą meldžiantis atsigręžiama veidu į Kaabą. Iki tol, manoma, buvo atsisukama į Jeruzalę. Mečetėse jos kryptį rodo maldų salės sienoje įrengta nedidelė niša michrabas. Nuo 629 m. Kaaba lankoma per chadžą. Pirmajam chadžui vadovavo pranašas Mahometas. VII a. pradžioje kalifo Omaro įsakymu aplink Kaabą pastatyta mečetė. Vėliau ji buvo restauruojama ir perstatoma.

Tiesioginę Hadžo apeigų transliaciją galima stebėti spustelėjus šią nuorodą.

2006-ųjų Hadžas:

2007-2008-ųjų Hadžas:

Parengė Saulius Žukauskas,sauliuszukauskas01@gmail.com

Komentarai (20)