Du žmonės perskaito tą patį naujienų straipsnį ir prieina prie visiškai skirtingų išvadų. Vienas mato pagrįstą sprendimą, kitas – manipuliaciją. Vienas jaučiasi ramiai, kitas – piktas ar skeptiškai nusiteikęs.

Dažnai šis nesutarimas susijęs ne su faktais. Jis susijęs su istorija, į kurią tie faktai įpinti.

Mes suprantame pasaulį per pasakojimus

Kai įvyksta kažkas sudėtinga – karas, pandemija, ekonomikos krizė – mes to nevertiname kaip atskirų faktų sąrašo. Mes tai suprantame kaip istoriją:

• Kas čia dalyvauja?
• Kas įvyko pirmiausia, o kas po to?
• Kodėl tai įvyko?
• Kas už tai atsakingas?

Šie elementai sudaro tai, ką tyrėjai vadina naratyvu (pasakojimu). Pasakojimai patys savaime nėra melas, o pagrindinis būdas, kuriuo žmonės supranta realybę – kas ir kodėl vyksta aplinkui. Be jų naujienos būtų nesuprantamos, nes tiesiog būtų nesusijusių ir todėl neturinčių prasmės įvykių srautas.

Tai pasakytina ne tik apie grožinę literatūrą ar istoriją, bet ir apie žiniasklaidą.

Kaip kuriami žiniasklaidos pasakojimai (naratyvai)

Žiniasklaidos tyrinėtojai jau seniai atkreipė dėmesį, kad žurnalistika ne tik praneša faktus, bet ir juos interpretuoja.

Vienas įtakingiausių žiniasklaidos tyrimų apibūdina interpretavimą kaip procesą, kurio metu atrenkami tam tikri realybės aspektai ir jiems suteikiama didesnė reikšmė: išskiriami kai kurie veikėjai, pabrėžiamos tam tikros priežastys ir siūlomi konkretūs aiškinimai ar moraliniai vertinimai.

Super pasirinkimas elitiniams geimeriams? Štai kaip 27 coliai sėkmingai sutalpina OLED technologiją, 4K raišką ir 240 Hz greitį (AOC AGON AG276UZD monitoriaus APŽVALGA) 4472 2 Žaidimų rinkoje sėkmingai karaliauja mažesnės įstrižainės monitoriai - čia 27 coliai vis dar laikomi "aukso viduriu", padedančiu pasiekti geriausius rezultatus. O ką gi šiuo požiūriu mums siūlo naujas kompanijos AOC "žaisliukas" - profesionalios serijos geimeriams skirtas monitorius AGON AG276UZD? Išsamiau

Tai nereiškia, kad žurnalistai manipuliuoja auditorija. Kontekstualizavimas, kitaip – įvykių ir reiškinių pateikimas juos suprasti padedančiame kontekste, yra neišvengiamas. Bet koks bandymas paaiškinti sudėtingą situaciją reikalauja pasirinkimų: kokias detales įtraukti, kokias –  praleisti, kurias jų iškelti į pirmą planą, o ką palikti fone.

Ir šie pasirinkimai yra svarbūs.

Du naujienų straipsniai gali tiksliai pranešti apie tuos pačius įvykius, bet vis tiek pasakoti labai skirtingas istorijas, kurios ves skaitytojus prie skirtingų išvadų apie atsakomybę, riziką, ketinimus ar galimus sprendimus.

Kada istorijos ima klaidinti

Čia dažnai į sceną įžengia dezinformacija. Dezinformacija ne visada remiasi akivaizdžiu melu. Daugeliu atvejų faktai patys savaime yra teisingi. Keičiasi tik tai, kaip jie sudėliojami į pasakojimą (naratyvą).

Naujausi tyrimai, lyginantys patikimas ir klaidinančias naujienas, parodė, kad skirtumas dažniausiai yra struktūrinis, o ne faktinis. Tai reiškia, kad pasakojimo struktūra leidžia atskirti tikras ir klaidinančias naujienas ir netgi nuspėti, kaip plačiai straipsniais bus dalijamasi.

Klaidinantys pasakojimai paprastai:

• supaprastina sudėtingas situacijas, pateikdami aiškius blogiukus ir herojus,
• remiasi siaurais priežastiniais paaiškinimais,
• mažina neapibrėžtumą,
• ir pateikia emociškai nuoseklius pasakojimus, kurie atrodo įtikinami.

Kitaip tariant, pasakojimas gali būti faktiniu požiūriu tikslus, bet vis tiek nukreipti skaitytojus link iškreipto realybės supratimo. Tai turi realias pasekmes – nuo to, kam mes priskiriame atsakomybę, iki to, kokius sprendimus laikome neišvengiamais ar vieninteliais įmanomais.

Kodėl vien faktų tikrinimo nepakanka

Tai kelia nusivylimą daugeliui skaitytojų, nes net ir žinodami, kad konkretus teiginys buvo klaidingas, jie jau būna priėmę bendrą istoriją apie tai, kas vyksta ir kas dėl to kaltas.

Faktų tikrinimas atlieka svarbų vaidmenį. Jis padeda ištaisyti klaidingus teiginius ir riboja klaidinančios informacijos plitimą. Tačiau faktų tikrinimas sutelkia dėmesį į atskirus teiginius, o naratyvai (pasakojimai) veikia kitame lygmenyje. Pasakojimas gali išlaikyti faktų patikrinimo egzaminą ir vis tiek klaidinti, nes:

• nė viename sakinyje nebuvo faktinių klaidų,
• šaltiniai atrinkti tendencingai,
• priežastys numanomos, o ne įrodytos,
• ignoruojamos alternatyvios interpretacijos.

Tai padeda paaiškinti, kodėl žmonės dažnai ir toliau tiki klaidinančiais pasakojimais net ir po to, kai paskelbiami pataisymai. Pasakojimas vis dar atrodo logiškai. Todėl norint suprasti dezinformaciją reikia atsižvelgti ne tik į tai, kas pasakyta, bet ir į tai, kaip tai pasakyta ir kaip pasakojimo elementai, tokie, kaip veikėjai, įvykiai ir priežastiniai ryšiai tarp jų, yra susiję. Tačiau tokios analizės reikalauja laiko, nuoseklumo ir galimybės palyginti daugybę tekstų, o tai tampa sudėtinga, kai kalbame apie šiuolaikinius naujienų srautus.

Ar dirbtinis intelektas gali padėti analizuoti naratyvus?

Jei naratyvo struktūra yra tokia svarbi, kyla natūralus klausimas: ar technologijos gali padėti ją analizuoti?

Ilgą laiką dirbtinis intelektas dezinformacijos tyrimuose buvo taikomas paprastai: tekstai buvo skirstomi į „teisingus“ ir „klaidingus“.  Pastaruoju metu požiūris keičiasi – vis dažniau bandoma suprasti ne tik tai, ar teiginiai teisingi, bet ir kaip konstruojami iš jų sudaryti pasakojimai. Vietoj atskirų teiginių tikrinimo, dirbtiniu intelektu (DI) paremtos sistemos leidžia atpažinti pasikartojančius pasakojimo motyvus, o kai kuriais atvejais – taikant naratyvo (pasakojimo) struktūros analizę, išgauti detalesnius pasakojimo elementus, tokius kaip veikėjai, įvykiai ir priežastiniai ryšiai.

Tai leidžia tyrėjams palyginti, kaip skirtingi straipsniai aiškina tą pačią problemą – kas kaltinamas, kas vaizduojamas kaip auka, kokie paaiškinimai kartojasi tekstuose. Svarbu tai, kad tyrimo prieiga naudoja DI ne vien kaip „melo detektorių“, o paverčia įrankiu, leidžiančiu atvaizduoti pasakojimus (naratyvus) itin dideliuose tekstinių duomenų kolekcijose. Tai ypač svarbu šiandien, kai naujienų kiekis viršija žmogaus galimybes viską perskaityti ir palyginti savarankiškai.

Tokie metodai leidžia praktiškai įvertinti, kokie pasakojimo (naratyvo) bruožai iš tiesų skiria patikimą žurnalistiką nuo klaidinančių tekstų. Tyrimų rezultatai rodo, kad skirtumai tarp patikimų ir klaidinančių naujienų dažniausiai slypi ne pavieniuose teiginiuose, o platesnėse pasakojimo struktūrose ir strategijose – kaip parenkamas kontekstas, pasitelkiamos emocijos ir atrenkamos kultūrinės nuorodos. Skirtingai nuo faktų tikrinimo, toks požiūris leidžia analizuoti, kaip įvykiai sujungiami į nuoseklią istoriją ir kaip joje perteikiami laiko bei priežastiniai ryšiai.

Kaip kitaip skaityti naujienas

Naratyvų struktūros supratimas suteikia skaitytojui papildomą analitinį sluoksnį – galimybę kritiškai vertinti naujienas net tada, kai visi pateikti faktai atrodo nepriekaištingi.

Tai nereiškia, kad pasakojimai (naratyvai)  kaip tokie yra iš esmės blogi ar kad žurnalistika yra visada apgaulinga. Istorijos yra būtinos, nes padeda mums suprasti sudėtingą aplink esantį pasaulį. Tačiau pasakojimų (naratyvų) supratimas keičia tai, kaip mes skaitome.

Vietoj to, kad klaustume tik:

• Ar šis teiginys teisingas?
• Mes taip pat galime klausti:
• Kas parodomas kaip atsakingas veikėjas?
• Kaip paaiškinamos konkretaus įvykio priežastys ir pasekmės?
• Ar neapibrėžtumas pripažįstamas ar ištrinamas?
• Kas pabrėžiama, o kas praleidžiama?

Tai nereiškia, kad turime nepasitikėti naujienomis. Tai reiškia, kad galime jas skaityti sąmoningiau – suprasdami ne tik faktus, bet ir istorijas, kurios formuoja mūsų supratimą apie pasaulį.

Dezinformacija dažnai veikia sėkmingai ne todėl, kad jai trūksta faktų, bet todėl, kad ji siūlo pernelyg aiškius, pernelyg nuoseklius paaiškinimus tikrai sudėtingose situacijose.

Mokymasis atpažinti naratyvo struktūrą – pasitelkiant tyrimus, o kartais ir dirbtinį intelektą – nepakeičia faktų tikrinimo. Jis jį papildo. Be to, jis suteikia skaitytojams labai svarbų įgūdį: gebėjimą matyti ne tik faktus naujienose, bet ir istorijas, kurias tie faktai pasakoja.

Dr. Justina Mandravickaitė

Vytauto Didžiojo universitetas

* Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-24-88.

Komentarai ()

Ar žaidžiate loterijoje? Šiame puslapyje atskleista, kodėl nelaimite

+4

(10)

Vietoje rusų – reklama. Latvijos planas olimpiadai Maskvoje sukėlė isteriją: „Tai psichiatrijos ligoninė!“

+1

Nebešvaistykite pinigų druskai: viena medžiaga ledą įveikia 10 kartų greičiau

+2

(2)

Baisiausi SSRS eksperimentai, kurie vis dar nuodija pasaulį

+1

(2)

Daugiau nei statybos – kodėl jūsų „chruščiovka“ neturi šešto aukšto

+1

Pasaulyje analogų neturintis sprendimas: sužinokite, kam SSRS prireikė tiltų tarp balkonų

+9

Amžinas vairuotojų klausimas: kodėl sniego valytuvai visada važiuoja kitoje pusėje?

+1

Rusijos ryšio saugumas pakibo ant plauko. Kur iškeliavo kodai?

+1

Nematomos karo aukos (Video)

+1

Štai kaip jie išvilioja pinigus iš užstato sistemos. „Tai nusikaltimas“

+9

Ar galėtumėte čia ištverti? Miestas, kuriame saulė kaitina 3600 valandų per metus, muša visus rekordus

+1

Šokiruojanti tiesa. 26 metai lovoje: mokslininkai suskaičiavo, kur iš tiesų dingsta jūsų gyvenimas

+1

Kraujo kaina: šiurpus tūkstančio vaiduoklių kalėjimas

+1

Koks oras bus per 2026-ųjų Velykas? Kada jos bus?

+3

Panikuojate dėl DI? Naujausias tyrimas rodo, kad jūsų viršininkas prašys jus pasilikti

+1