Žmogus-žvakė: šiurpi mįslė – kodėl kūnai virsta pelenais, o baldai lieka sveiki? ()
Liemuo ir kaulai – pelenai, tačiau kojos ar rankos dažnai lieka visiškai nepaliestos ugnies.
© Fir0002/Flagstaffotos, GFDL 1.2 <http://www.gnu.org/licenses/old-licenses/fdl-1.2.html> | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Fire02.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai skamba kaip scenarijus iš „X-failų“: žmogus tiesiog sėdi savo fotelyje ir akimirksniu virsta pelenų krūva, nors kambaryje nekyla jais joks gaisras. Šimtmečius tai buvo laikoma „Dievo rykšte“ arba mistika, tačiau tiesa yra kur kas šiurpesnė ir... labiau primena žvakės veikimo principą.
2010 m. gruodį Airijos miestelyje Golvėjuje pareigūnai pamatė tikrą košmarą. 76 metų Michaelas Faherty gulėjo negyvas savo namuose, tačiau vaizdas buvo gluminantis. Vyro kūnas buvo visiškai sudegęs, tačiau namas liko sveikas. Jokių padegimo pėdsakų, jokių degiųjų skysčių. Tik suodžiai ant lubų ir grindų. Neradęs jokio kito loginio paaiškinimo, koroneris oficialiai užrašė: „savaiminis užsidegimas“.
Nuo alkoholio iki Charleso Dickenso fantazijų
|
Nors XXI amžiuje tokie atvejai – tikra retenybė, XVII–XIX a. Europoje užfiksuota šimtai panašių istorijų. Scenarijus beveik visada tas pats: vyresnio amžiaus, antsvorio turinti moteris, dažnai vartojusi alkoholį, randama virtusi „tamsia, riebia medžiaga“. Liemuo ir kaulai – pelenai, tačiau kojos ar rankos dažnai lieka visiškai nepaliestos ugnies.
Istorikai teigia, kad tuo metu tai buvo tikra sensacija. Kaip teigia Michaelas Lynnas iš Purdue universiteto, šios istorijos veikė kaip tų laikų „clickbaitas“ – jos gąsdino žmones, moralizavo apie alkoholio žalą ir tapo puikia medžiaga literatūrai. Net Charlesas Dickensas savo romane „Niūrus namas“ (Bleak House) vieną personažą pražudė būtent tokiu būdu.
Mokslinis atsakymas: „Dagtis“ jūsų kūne
Tačiau pamirškite mistiką. Mokslininkai turi paaiškinimą, kurį vadina „dagties efektu“ (angl. wick effect).
Pasirodo, žmogaus kūnas tam tikromis sąlygomis gali virsti milžiniška žvake. Procesas vyksta taip:
- Kibirkštis. Mažas išorinis ugnies šaltinis (pavyzdžiui, nukritusi cigaretė ar žarija iš židinio) pradegina drabužius ir pasiekia odą.
- Lydymasis. Oda įtrūksta, o po ja esantys poodiniai riebalai pradeda lydytis.
- Dagtis. Drabužiai prisigeria išsilydžiusių riebalų ir tampa tarsi žvakės dagtimi.
- Lėtas degimas. Riebalai palaiko labai aukštą temperatūrą (virš 250 °C), kuri pamažu, per daugelį valandų, sudegina net kaulus, tačiau liepsna būna tokia maža ir lokali, kad aplink esantys baldai net nespėja užsidegti.
Tai paaiškina, kodėl galūnės, kuriose mažiau riebalų (pavyzdžiui, pėdos), dažnai randamos nesudegusios. Tad Michaelo Faherty mirtis nebuvo mistinis savaiminis užsidegimas – tai buvo tragiškas, itin retas fizikinis procesas, pavertęs žmogų „gyvąja žvake“.
