Po 50 metų „Pragaro vartai“ pagaliau gęsta: laukiama katastrofos ()
Kodėl gesimas gąsdina labiau nei ugnis?
© Tormod Sandtorv, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Darvasa_gas_crater_panorama.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugiau nei pusę amžiaus Karakumų dykumą nušviečiantis šiurpus reginys – Darvazos dujų krateris – rodo mirties ženklus. Tačiau pranešimai apie silpstančias „Pragaro vartų“ liepsnas gali būti ne tiek pergalė prieš gamtosaugos krizę, kiek naujų problemų pradžia.
Naktį darytose nuotraukose vaizdas vis dar gniaužia kvapą: milžiniško dubens formos kraterio centre pleška ryški liepsna, o aplinkui, tarsi gyva žaizda, rusena dešimtys mažesnių ugnies taškų. Tačiau akyliausi stebėtojai pastebi – ugnis nebeturi tos jėgos, kuri dešimtmečius vertė aplinkinį orą virpėti nuo karščio.
Sovietų klaida, virtusi amžina ugnimi
|
Šios liepsnojančios bedugnės kilmė apipinta legendomis, tačiau populiariausia versija nukelia į 1971-uosius. Sovietų inžinieriai, ieškodami naftos, netyčia prasmego į milžinišką gamtinių dujų kišenę. Bandydami išvengti ekologinės katastrofos ir nuodingų dujų nuotėkio į aplinkinius kaimus, jie nusprendė dujas padegti, tikėdamiesi, kad jos išdegs per kelias savaites.
Tai buvo vienas didžiausių apsiskaičiavimų istorijoje. 70 metrų pločio ir 20 metrų gylio duobė nepaliaujamai ryja Žemės gelmėse tūnantį metaną jau 54 metus.
Kodėl gesimas gąsdina labiau nei ugnis?
Turkmėnistano valdžia ne kartą žadėjo užgesinti šį „turistinį magnetą“ dėl daromos žalos aplinkai ir švaistomų brangių energetinių išteklių. 2025 m. tarptautinėje konferencijoje nuskambėję pranešimai, kad liepsnos slopsta, turėtų būti gera žinia, bet čia slypi pavojinga detalė.
Nors liepsnos blėsta, metanas iš Žemės gelmių veržtis nenustojo. Štai čia ir prasideda problemos:
- Nematomas pavojus: degdamas metanas virsta anglies dvideginiu, kuris, nors ir skatina šiltnamio efektą, yra mažiau agresyvus nei grynas metanas. Jei ugnis užges, bet dujų nuotėkis tęsis, į atmosferą pateks milžiniški kiekiai gryno metano – dujų, kurios šildo planetą 80 kartų stipriau nei CO2.
- Sprogimo rizika: atviros liepsnos nebuvimas gali leisti dujoms kauptis kraterio daubose, sukuriant nematomą, bet itin sprogų mišinį.
- Ekonominis fiasko: Turkmėnistanas tikėjosi „užtaisyti“ skylę ir dujas panaudoti eksportui, tačiau silpstantis slėgis gali reikšti, kad telkinys tiesiog išseko tiek, jog jo gavyba nebebus komerciškai naudinga, o ekologinė žala išliks.
Turizmo pabaiga?
„Pragaro vartai“ tapo vizitine Turkmėnistano kortele, prie kurios net šalies prezidentas rengdavo propagandines fotosesijas. Jei ši dykumos pažiba užges natūraliai, šalis praras vienintelį objektą, dėl kurio užsieniečiai ryždavosi įveikti sudėtingą vizų gavimo procesą.
Kol kas mokslininkai neskuba džiaugtis: nors pagrindinis ugnies stulpas silpsta, rusenančios kraterio sienos rodo, kad Žemė dar turi sukaupusi nemažai „kuro“. Ar mes stebime „Pragaro vartų“ užsidarymą, ar tik tylą prieš dar didesnę ekologinę audrą?
.png)
