Brutalus Musko veikimo algoritmas. Surink pinigus. Apie naują pasaulio tvarką ()
Trys negailestingi žingsniai.
© Gage Skidmore, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Elon_Musk_-_54820081119_(cropped).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Genijus ar tiesiog naujos rūšies kapitalizmo „simptomas“? Kol pasaulis ginčijasi dėl kiekvieno Elono Musko įrašo platformoje X, istorikas Quinnas Slobodianas ir technologijų rašytojas Benas Tarnoffas naujoje knygoje „Muskizmas“ (angl. Muskism) pateikia kur kas gilesnę ir šokiruojančią analizę. Tai ne apie raketas – tai apie naują pasaulio tvarką.
Daugelis E. Musko sėkmę bando paaiškinti jo asmenybe: „darboholizmu“, vizionieriškumu ar net „pirminių principų“ (first principles) mąstymu. Tačiau Q. Slobodianas ir B. Tarnoffas teigia, kad mes darome klaidą žiūrėdami į E. Muską kaip į asmenį. Jų nuomone, „muskizmas“ yra 21-ojo amžiaus operacinė sistema, keičianti praėjusio šimtmečio „fordizmą“.
„Muskizmo“ formulė: trys negailestingi žingsniai
|
Autoriai išskiria paprastą, bet brutalų E. Musko veikimo algoritmą, kuris leidžia jam dominuoti rinkose:
- „Fake it till you make it“ (Apsimesk, kol pavyks) – sukurk grandiozinį pažadą, net jei technologija dar neegzistuoja.
- Surink pinigus – naudodamas „dėmesio alchemiją“, paversk socialinių tinklų ažiotažą milžiniškomis investicijomis.
- Tada iš tiesų tai sukurk – kai visi kiti užstringa ties paskutiniu etapu, E. Muskas naudoja valstybės resursus ir inžinerinį spaudimą idėjai realizuoti.
Parazitavimas ar simbiozė?
Priešingai nei manoma, E. Muskas nėra libertaras, siekiantis sunaikinti valstybę. Autoriai atskleidžia, kad „muskizmo“ pagrindas yra simbiozė su valstybe. Jis ne kovoja su valdžia, o ją įdarbina:
- „SpaceX“ gyvuoja iš NASA ir Pentagono kontraktų.
- „Tesla“ augo iš valstybės subsidijų ir mokesčių lengvatų.
- „Starlink“ tapo kritine infrastruktūra kariniuose konfliktuose (pvz., Ukrainoje), suteikdama vienam žmogui neproporcingą politinę galią.
„Tvirtovės futurizmas“: šaknys Apartheido PAR
Viena aštriausių knygos įžvalgų – E. Musko vaikystė Apartheido laikų Pietų Afrikos Respublikoje. Autoriai tai vadina „spora bagaže“. Tuometinė PAR save matė kaip „baltosios civilizacijos citadelę“, kuri technologijomis bandė atsiriboti nuo „priešiškos aplinkos“.
Šis mąstymas persikėlė į E. Musko projektus: „Tesla“ siūlo autonomiją nuo bendrų tinklų, „SpaceX“ – pabėgimą iš Žemės, o X – uždarą ideologinį aidų kambarį. Tai vadinamasis „kiborgų konservatizmas“ – technologijų naudojimas ne laisvei, o hierarchijų stiprinimui.
Kodėl tai turėtų rūpėti mums?
Q. Slobodianas ir B. Tarnoffas įspėja: mes pamažu tampame priklausomi nuo privačių infrastruktūrų, kurios veikia pagal vieno žmogaus užgaidas. Jei „fordizmas“ siekė masiškai paskirstyti gėrybes, tai „muskizmas“ žada „suverenitetą per technologijas“, bet realybėje sukuria naują priklausomybės formą nuo „techno-karaliaus“.
Tai nėra tiesiog verslas. Tai nauja politinė sistema, kurioje viešąjį interesą keičia vieno milijardieriaus vizija apie žmonijos išlikimą.
Ar sutinkate, kad privačios korporacijos jau perima funkcijas, kurios anksčiau priklausė tik valstybėms?
.jpg)
