Rusai Palangoje dairosi tik į prabangesnius butus (0)
Birželio16 d. į tarptautinį Palangos oro uostą nusileis pirmasis šį sezoną lėktuvas su keleiviais iš Maskvos. Nekilnojamo turto agentai tikisi, kad poilsiauti prisiruošę rusai turės laiko pasidairyti ir būsto Lietuvos pajūryje: kai kurių agentūrų duomenimis rusai nuperka apie trečdalį prabangių butų Palangoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Skrydžiai priartino Palangą
Nuo 1994–ujų nekilnojamo turto rinkoje dirbanti moteris tikino, kad rusai visada domėjosi Lietuvos pajūriu. Jie netgi turi priežodį: „Palanga – mūsų, tačiau čia lietuvių daug“ („Naša Palanga, tolka mnoga litovcav“, – rus.).
Anot jos, Palanga dar labiau imta domėtis, kai atsirado reguliarūs skrydžiai iš Maskvos. „Šio didmiesčio gyventojai žavisi gamta ir lietuvišku paplūdimiu. Jie vertina kokybiškas paslaugas už gana nedidelę kainą. Toks yra Palangos pranašumas“, – teigė pašnekovė. Ji neslėpė – radę tinkamą butą rusai nesiskundžia didele kaina.
E.Šatkauskienės teigimu rusai nuperka apie trečdalį visų Palangoje parduodamų prabangesnių butų.
Dažniausiai butai perkami tik poilsiui. Rusai pamėgo Palangoje ne tik vasaras leisti, bet ir sutikti žiemos šventes. Didžiųjų švenčių metu jau tapo įprasta kurorte pamatyti ir būrį rusakalbių.
„Palnestos“ vadovė neabejoja – jei skrydžiai iš Maskvos būtų organizuojami visus metus, rusai Lietuvos kurortu dar labiau susidomėtų.
Šiais metais E.Šatkauskienė jau sudarė sandorius su keliais klientais iš Rusijos. „Dėl pasiūlos problemos neturime. Iš tiesų pastaruoju metu jaučiamas pagyvėjimas rinkoje. Būstu domisi ne tik vietos gyventojai, bet ir emigrantai. Taip pat esame turėję klientų iš kitų ES šalių, ypač Skandinavijos, bet ne daug“, – aiškino pašnekovė.
Stabdo vizos
Kitos Palangoje veikiančios agentūros – „Makstapa“ – vadovas Stasys Zlatkus teigė, kad rusų domėjimasis nekilnojamu turtu yra kiek perdėtas. Jo paskaičiavimais Rusai nuperka apie 5–10 proc. parduodamų būstų Palangoje.
„Tikrai nepasakyčiau, kad tai masinis reiškinys. Didžiausia problema, kurią jie patiria – vizos. Tai yra problematiška. Nesuprantu ir kodėl į Latviją jiems keliauti yra žymiai paprasčiau. Štai ir ta pati viza į Latviją kainuoja 50 eurų, į Lietuvą – 59 eurus. Kodėl?“ – retoriškai klausė palangiškis.
Anot jo, ir skrydžiai iš Maskvos nėra tokie patogūs. Praėjusią vasarą ne vienas rusas skundėsi, kad į Palangą lėktuvas nusileidžia ankstyvą rytą, dar pusdienį jie turi laukti, kol galės patekti į viešbučius.
S.Zlatkus stebėjosi, kodėl negalima supaprastinti pačių vizų gavimo tvarkos, kad keliautojai jas galėtų tiesiog įsigyti oro uostuose ar muitinėse. Pirkdami butus rusai kruopščiai skaičiuoja kvadratūrą. Išduodant vizas reikalaujama, kad vienam šeimos nariui tektų bent 17 kv. m. būsto ploto. „Makstapos“ vadovas prisiminė, kad kartą į Palangą keliavusi šeima turėjo gerokai pasukti galvą, kur apgyvendinti vieną šeimos narį, mat visai šeimai butas valdininkams pasirodė esąs per ankštas.
„Dar vienas niuansas, atbaidantis klientus iš Rusijos – tai, kad jie negali pirkti žemės. Iš principo Palangoje jie gali pirkti tik butus“, – aiškino pašnekovas.
Anot Registrų centro atstovo Aido Petrošiaus, Palanga nekilnojamo turto sandorių apimtimi neišsiskiria iš kitų šalies miestų. „Netgi priešingai. Ji toli gražu nėra tokia, kaip kalbama. Per mėnesį parduodama keliasdešimt butų“, – tikino jis.
(0)
(0)
(0)