Ant Vyriausybės stalo – euro įvedimo planas (7)
Kad Lietuva galėtų 2015 metais įsivesti eurą, Finansų ministerija jau parengė ir derinti pateikė Nacionalinio euro įvedimo plano bei visuomenės informavimo strategijos projektus. Juose nurodoma, jog pereinant prie naujos valiutos reikės atlikti daug namų darbų, rašoma dienraštyje „Lietuvos žinios“.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Teks keisti įstatymus
Eurui įsivesti reikės suderinti nacionalinę ir ES teisę, pritaikyti mūsų šalies įstatymus. Valstybės institucijos privalės iki rugsėjo mėnesio įvertinti, kokius teisės aktus būtina priimti. Lietuvos bankas (LB) patikslins parengtą Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektą. Jame turės būti apibrėžtas litų perskaičiavimas į eurus, grynųjų litų keitimas, litų išėmimas iš apyvartos, eurų banknotų ir monetų atvaizdų skelbimas, privalomas kainų litais ir eurais nurodymas.
Kaip pagrindinės institucijos, atsakingos už euro įvedimą, įvardijamos Vyriausybė ir LB. Pasirengimą įsivesti eurą prižiūrės premjero vadovaujama Euro įvedimo koordinavimo komisija. Sudarytos septynios darbo grupės su tuo susijusiems atskiriems klausimams nagrinėti.
90 mln. vienetų banknotų
Atsižvelgdama į valstybės dydį, finansų sistemos struktūrą, Lietuva įsivesti eurą planuoja be pereinamojo laikotarpio. Nuo pat įvedimo dienos jis taptų vienintele valiuta, kurią privaloma priimti atsiskaitant, išskyrus apibrėžtą 15 dienų grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laiką, kai bus galima atsiskaityti ir litų banknotais bei monetomis.
Trijų skirtingų dizainų apyvartinių eurų ir euro centų monetų nacionalinės pusės modeliai patvirtinti dar 2005 metais. Juose pavaizduotas Vytis, 12 žvaigždučių, išdėstytų aplink centrą, užrašas „Lietuva“ ir metai.
Vienas svarbiausių grynųjų pinigų keitimo elementų bus grynųjų litų banknotų ir monetų išėmimas iš apyvartos. Šiuo metu apyvartoje yra apie 90 mln. vienetų litų banknotų ir daugiau kaip milijardas litų monetų. Prognozuojama, kad grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu gyventojai bankuose ir prekybos įmonėse pasikeis ne mažiau kaip 80 proc. apyvartoje esančių litų.
Mokys atpažinti eurus
Nuo euro įvedimo dienos grynieji litai į eurus būtų keičiami neatlygintinai visuose bankų skyriuose, Lietuvos pašto nustatytose paslaugų teikimo vietose, LB. Euro įvedimo dieną indėliai ir kitos pinigų sumos visose kredito ir elektroninių pinigų įstaigų klientų sąskaitose litais neatlygintinai būtų perskaičiuojamos į eurus.
Perskaičiuojant litus į eurus būtų taikomas ES Tarybos nustatytas kursas. Jį sudarys 6 reikšminiai skaitmenys. Perskaičiuojant į eurus darbo užmokestį, pensijas, socialines išmokas suma gavėjo naudai turės būti apvalinama iki euro cento (tais atvejais, kai skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra didesnis už 0, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas) arba nustatomas naujas dydis, bet ne mažesnis už buvusį litais, perskaičiuotą į eurus.
Visuomenę ir grynųjų pinigų tvarkytojus ketinama informuoti apie naujuosius pinigus, jų apsaugos ir atskyrimo požymius. Bus rengiami praktiniai užsiėmimai siekiant išmokyti atpažinti eurus.
Kainos – litais ir eurais
Norima, kad privalomo kainų rodymo litais ir eurais laikotarpis prasidėtų po 60 dienų, kai ES Taryba priims sprendimą dėl neatšaukiamai nustatyto euro ir lito perskaičiavimo kurso, ir truktų dar metus įvedus naują valiutą. Taip pat turėtų būti nurodomos kainos sąskaitose už energiją ir komunalines paslaugas.
Likus mažiausiai pusmečiui iki euro įvedimo būtų patvirtinti nauji banderolių, skirtų cigarečių pakuotėms ženklinti, pavyzdžiai. Juose maksimali cigarečių mažmeninė kaina bus nurodyta eurais. Keleivių vežimo oro, vandens, geležinkelių ir kelių transportu tolimojo, priemiestinio bei vietinio susisiekimo maršrutais bilietai, kuriuose nurodyta jų nominali vertė litais, įvedus eurą galiotų metus.
Mažins gyventojų nerimą
Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos projekte cituojamas naujausias „Eurobarometro“ tyrimas, atliktas 2012 metais. Jo duomenimis, labiausiai Lietuvos gyventojai baiminasi galimų piktnaudžiavimų ir bandymų manipuliuoti kainomis naudojantis euro įvedimu. Todėl žadama mažinti su euro įvedimu siejamus nuogąstavimus ir nerimą.
Numatytos kelios informavimo apie eurą kryptys: žinios, didinančios finansinį ir ekonominį raštingumą, taip pat susijusios su praktiniais euro įvedimo aspektais, vartotojų apsauga. Informavimui apie euro įvedimą bus skirta svetainė www.euro.lt. Tarp kitų informavimo kanalų – žiniasklaida, lauko reklama, bibliotekos, verslo, turizmo, Europos informacijos centrai ir kita.
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, jog siekis įsivesti eurą – ekonomiškai ir politiškai įvertintas žingsnis, kuriam Lietuva pritarė stodama į ES. „Euro įvedimas suteiks papildomą impulsą Lietuvos ekonomikai. Pirmiausia bendra ES valiuta padidins mūsų šalies patrauklumą užsienio investuotojams, nes sumažės investavimo rizika. Be to, euras skatins didesnę konkurenciją ES bendroje rinkoje, todėl vartotojai galės pigiau įsigyti įvairių prekių ir paslaugų. Dalyvavimas euro zonoje sudarys sąlygas mūsų gyventojams ir įmonėms skolintis mokant mažesnes palūkanas“, – vardijo A. Butkevičius.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas sako, kad visos į euro zoną norinčios įsilieti šalys privalo parengti ir patvirtinti veiksmų planą. Euro įvedimas – daug pastangų ir darbo reikalaujantis procesas. Planams įsivesti eurą 2015-aisiais, K. Glavecko manymu, koją gali pakišti Mastrichto kriterijų neatitinkanti infliacija ar per didelis biudžeto deficitas. „Pavyzdžiui, jei dabar priimtume siūlymus, kuriuos pateikė Darbo partija ir kiti partneriai, euro įvedimo planas sugriūtų“, – pabrėžė jis.
K. Glavecko nuomone, jeigu dabar priimtume siūlymus, kuriuos pateikė Darbo partija, euro įvedimo planas sugriūtų.
(1)
(0)
(0)