„The Guardian“ teigia, kad žiniasklaida paviešino dar tik 1 proc. Snowdeno nutekintos medžiagos (0)
Didžiosios Britanijos dienraščio „The Guardian“ redaktorius antradienį pareiškė, kad jo leidinys paviešino dar tik apie 1 proc. medžiagos, kurią gavo iš buvusio JAV Nacionalinio saugumo agentūros kontraktininko Edwardo Snowdeno, tačiau neigė, kad laikraštis sukėlė pavojų žmonių gyvybėms arba nacionaliniam saugumui.
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apklausiamas įstatymų leidėjų per parlamento Vidaus reikalų komiteto posėdį, redaktorius Alanas Rusbridgeris kaltino Britanijos institucijas mėginant įbauginti laikraštį ir perspėjo, kad „nacionalinis saugumas naudojamas kaip koziris“, siekiant užgniaužti debatus.
„The Guardian“ pradėjo įžiebti diskusijas visame pasaulyje dėl privatumo ir saugumo klausimų, paskelbęs virtinę straipsnių, pagrįstų E.Snowdeno perduota medžiaga. Be kita ko, laikraštis atskleidė JAV ir Jungtinės Karalystės žvalgybos agentūrų vykdomo telefoninių pokalbių ir veiklos internete šnipinėjimo mastą.
Pasak A.Rusbridgerio, nutekintą medžiagą sudaro apie 58 tūkst. failų, o laikraštis paskelbė tik „apie 1 proc.“ šio kiekio.
„Nemanau, kad dar paskelbtume didelį kiekį“, – pažymėjo jis.
Vyriausybės ir žvalgybos pareigūnai piktai reagavo į tuos paviešinimus, sakydami, kad jie kelia pavojų Britanijos saugumui ir padėjo teroristams. Trys aukščiausi šalies saugumo tarnybų vadovai praeitą mėnesį sakė, kad „al Qaeda“ ir kitos teroristų grupuotės „iš džiaugsmo trina rankas“ dėl E.Snowdeno nutekinimų.
Keli Konservatorių partijos atstovai parlamente pareiškė, kad kairiosios pakraipos „The Guardian“ turėtų būti patrauktas atsakomybėn už kovos su terorizmu įstatymų pažeidimą.
Tačiau A.Rusbridgeris gynė laikraščio sprendimą paskelbti slaptą medžiagą.
Pasak jo, „The Guardian“, „The Washington Post“ ir kitų leidinių straipsniai paskatino labai reikalingus debatus dėl žvalgybos veiksmų masto, taip pat atskleidė šią veiklą reguliuojančių teisės aktų, parengtų prieš internetui tampant neatsiejama gyvenimo dalimi, ribotumą.
„Aš asmeniškai neabejoju ... kad laikraštis padarė tai, ko nesugebėjo padaryti priežiūros (mechanizmas)“, – pareiškė redaktorius.
Komiteto, kurio nariai atstovauja įvairioms partijoms, klausinėjimas buvo tiek palaikantis, tiek smerkiantis laikraščio poziciją, demonstruodami gilius nesutarimus dėl šios problemos.
Konservatorių įstatymų leidėjas Michaelas Ellisas paklausė, ar „The Guardian“ būtų perdavęs informaciją naciams per Antrąjį pasaulinį karą, tuo tarpu komiteto pirmininkas leiboristas Keithas Vazas pasidomėjo, ar A.Rusbridgeros myli savo šalį.
„Esu šiek tiek nustebęs, kad užduotas šis klausimas – tačiau taip, mes („The Guardian“) esame patriotai, ir vienas iš dalykų, dėl kurių esame patriotai, yra demokratijos ir laisvos žiniasklaidos prigimtis“, – atsakė redaktorius.
Jis neigė, kad buvo sukeltas pavojus žvalgybos agentams, sakydamas, kad „The Guardian“ labai kruopščiai rinkosi, kurią medžiagą galima skelbti, taip pat neatskleidė jokių vardų.
Pasak A.Rusbridgerio, „The Guardian“ patiria valdžios spaudimą, koks būtų „neįsivaizduojamas“ Jungtinėse Valstijose, kur žurnalistų žodžio laisvę gina konstitucijos 1-oji pataisa.
Redaktorius pareiškė, kad laikraštis patyrė spaudimą iš aukštų Britanijos pareigūnų, politikų raginimus patraukti žurnalistus atsakomybėn, taip pat saugumo agentūros grasinimus konfiskuoti „The Guardian“ kompiuterių diskus, kuriuose laikomi E.Snowdeno nutekinti failai.
A.Rusbridgeris teigia sunaikinęs tuos diskus, tačiau pirmiausiai išsiuntęs dokumentų kopijas į užsienį.
„Manau, dalis šios veiklos skirta įbauginti „The Guardian“, – pažymėjo jis.
A.Rusbridgeris sakė, kad „The Guardian“ toliau atsakingai viešins gautą informaciją.
„Mums nesukliudys bauginimai, bet mes neketiname elgtis beatodairiškai“, – sakė jis.