Įvykiai Ukrainoje - dar viena oficiali priežastis Lietuvai įsivesti eurą (2)
Pirmadienio popietę Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nariai kartu su Lietuvos finansų ministru Rimantu Šadžiumi ir Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku aptarė Lietuvos pasirengimą kitąmet įsivesti eurą. Daugelis EP narių sveikino Lietuvos pastangas atitikti euro įvedimo kriterijus, o kartu atkreipė dėmesį į būtinybę stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Griežta fiskalinė politika, darbuotojų atlyginimų koregavimas krizės metu, energetikos sektoriaus reforma ir verslo sąlygų šalyje gerinimas priartino Lietuvą prie euro įvedimo, pažymėjo R. Šadžius. Jis pristatė Lietuvos ekonominius ir finansinius rodiklius, kurie, ministro teigimu, turėtų atitikti Mastrichto kriterijus.
„Euro zonos plėtra yra teigiamas reiškinys“, – pažymėjo EP narys Werner Langen (Europos liaudies partija, Vokietija), kuris yra pranešėjas dėl galimo euro įvedimo Lietuvoje. Jis sveikino Lietuvos pažangą ir kartu teiravosi, kaip Lietuvai pavyko taip greitai sumažinti darbuotojų atlyginimų ir našumo atotrūkį. R. Šadžius pažymėjo, kad tai buvo padaryta „skaudžiai sumažinus atlyginimus tiek privačiame, tiek ir valstybiniame sektoriuose“.
Ivari Padar (Socialistai ir demokratai, Estija) pasidžiaugė, kad „greitai visos Baltijos šalys bus euro zonos narės“. Jis domėjosi Lietuvos visuomenės nuomone euro atžvilgiu, atsižvelgiant į galimą kainų šuolį ir dabartinius iššūkius Europos saugumui. „Lietuvoje bus vykdoma plati informacinė kampanija, leisianti išsamiai susipažinti su euro įvedimo Lietuvoje privalumais“, – pažymėjo R. Šadžius. Jis pridūrė, jog Lietuvoje veiks kainų apvalinimo priežiūros mechanizmas. „Krizė Ukrainoje paskatins žmones pagalvoti, kur mes gyvename, kokios yra mūsų vertybės ir ateitis“, – pridūrė ministras.
Wolf Klenz (Liberalai ir demokratai, Vokietija) priminė, kad Lietuvai nepavyko 2006 m. įvesti eurą dėl energetikos kainų šuolio. Jis teiravosi, ar Lietuva turi atsarginį planą, jei Rusija, sulaukusi ES sankcijų, nuspręstu padidinti energijos kainą. R. Šadžius atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva siekia sumažinti energijos tiekimo priklausomybę statydama suskystintų dujų terminalą, tiesdama elektros tiltus į Lenkija ir Švediją bei renovuodama daugiabučius.
„Ar Lietuvos bankų sektorius ne per stipriai priklauso nuo švediškų bankų?“ – klausė Jean-Paul Besset (Žalieji, Prancūzija). V. Vasiliauskas pažymėjo, kad ekonominė krizė pakoregavo šią priklausomybę, nes šiuo metu dauguma paskolų paremtos ne motininiais bankais, o vietiniais indėliais.
Pagal ES sutartis dėl euro zonos plėtros turi būti atsiklausta Europos Parlamento nuomonės. W. Langen pranešimo projekte rekomenduojama pritarti tam, kad 2015 m. sausio 1 d. Lietuva įsivestų eurą. Dėl šio pranešimo Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas balsuos balandžio 7 d. Kadangi gegužės 25 d. vyks Europos Parlamento rinkimai, dėl rekomendacijos įvesti eurą Lietuvoje visas Parlamentas balsuos jau po rinkimų – tikėtina, liepos viduryje.