Sekimo projektas juda į priekį: bankai turės informuoti VMI apie visas gyventojų finansines operacijas (19)
Politikai nori šalies bankus ir kredito unijas įpareigoti kartą per metus mokesčių inspekcijai pateikti informaciją apie klientus ir jų finansines operacijas. Tikimasi, kad tai padės kovoti su šešėline ekonomika.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Seime sėkmingai stumiama idėja, kad bankai apie savo klientų sąskaitas ir pinigus jose privalomai turės informuoti mokesčių inspekciją.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė tai numatančioms Mokesčių administravimo įstatymo pataisoms.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė siūlymui, kad finansų institucijos privalėtų pateikti informaciją apie asmenų banke atidarytas ir uždarytas sąskaitas, jų apyvartą ir likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo ar pensijų draudimo įmokas.
Šią informaciją bankai ir kredito unijos turėtų pateikti kartą per metus. Komiteto vadovas Bronius Bradauskas tikina, kad mokesčių inspektoriai kiekvieno gyventojo finansine situacija nesidomės, o analizuos didesnius finansinius srautus. Iš bankų gauta informacija bus lyginama su gyventojų pateiktomis pajamų deklaracijomis.
Šiems siūlymams dar turės pritarti Seimas.
Siekiant užkirsti kelią sukčiams, bankai galėtų keistis duomenimis apie klientus
Seimas taip pat spręs, ar leisti bankams keistis duomenimis apie klientus. Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovo B. Bradausko, pataisos padėtų sumažinti atvejų, kai apgaule išvilioję iš žmonių jų bankų duomenis, nusikaltėliai bando paimti pinigus.
Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti Bankų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti bankams tvarkyti ir keistis asmens duomenimis, užtikrinant apgaulės ir sukčiavimo prevenciją, įvykio tyrimą.
„Įtvirtinus galimybę bankams keistis informacija apie asmenis, kurie aktyviais ar pasyviais veiksmais dalyvauja neteisėtoje sukčiavimo veikloje, būtų žengtas reikšmingas žingsnis, siekiant užkardyti tokius sukčiavimo atvejus. Informacijos keitimasis tarp finansų įstaigų leis sumažinti galimų „telefoninio sukčiavimo“ atvejų“, - teigė B.Bradauskas.
Pasak jo, 2012 metais vien telefoninių sukčiavimų iš įkalinimo įstaigų buvo beveik 700, piliečiams padaryta žala siekė apie 3 mln. litų, o ikiteisminiai tyrimai kainavo apie 12 mln. litų.
Tomas Kavaliauskas, LRT Televizijos Naujienų tarnyba
