Sukčiai jūsų duomenų ieško ne tik internete, bet ir šiukšlyne (0)
Vakarų šalyse tapatybės vagystės jau tapo kasdienybe. Apie tai, kaip sukčiai gyvena kitų žmonių gyvenimus ar kitaip piktnaudžiauja svetimais asmens duomenimis, net kuriami filmai ir serialai. Tačiau lietuviams tapatybės vagysčių tema – tamsus miškas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kone pusė lietuvių nesupranta, kas yra tapatybės vagystė. Galbūt todėl tik 2,5 proc. gyventojų teigia, kad su tuo patys yra susidūrę. Apskritai, ši tema Lietuvoje taip menkai žinoma, kad už šią nusikalstamą veiką net nėra numatytos sankcijos.
Tokias išvadas skelbia Lietuvos vartotojų institutas (LVI), kurio užsakymu buvo atlikta gyventojų apklausa.
Klaidžioja sąvokų rūke
Tyrimo duomenimis, su tapatybės vagystėmis yra susidūrę maždaug penktadalis lietuvių: 2,5 proc. – asmeniškai, dar 16,4 proc. girdėjo, jog su tuo buvo susidūrę artimieji ar draugai.
Dažniausiai tapatybės vagystės atveju buvo paimtas greitasis kreditas (28 proc.), pirktos prekės arba paslaugos (16 proc.), iš banko sąskaitos dingo pinigai (8 proc.).
Beje, net 4,4 proc. nežino, ar yra susidūrę su tapatybės vagyste. Tačiau pastarasis rodiklis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Teisės skyriaus vedėjos Danguolės Morkūnienės nestebina: net dešimtadalis lietuvių apskritai nežino, kas yra tapatybės vagystė, o 40 proc. apklaustųjų pasirinko absurdišką teiginį, neva tai yra prisistatymas išgalvotu vardu ar pavarde.
„Supratimas, sakyčiau, yra pakankamai žemo lygio. Tapatybės vagystė nėra galima be asmens duomenų praradimo. Asmens duomenys – tai bet kokie duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti konkretų asmenį, – pabrėžė D.Morkūnienė. – Asmens duomenų suvokimo lygis taip pat nėra pakankamas. Kai kurie respondentai net paprastą internetinę parduotuvę atpažino kaip savo asmens duomenis. Buvo ir tokių, kurie savo asmens duomenims priskyrė antivirusinę programą.“
Lietuviai prastai suvokia ir kur galėtų kreiptis pagalbos: trys ketvirtadaliai jos ieškotų teisėsaugos įstaigose, tačiau mažai kas žino, kad gyventojų teises tokiais atvejais gali ginti kitos institucijos (VDAI, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba ir pan.).
Dokumentų ieško šiukšlynuose
LVI prezidentė Zita Čeponytė teigia, kad dėl tapatybės vagystės didžiausia grėsmė kyla žmonių finansams ir reputacijai. Pavyzdžiui, sukčiai gali pavogti lėšas iš banko sąskaitos, kito asmens vardu paimti greitąjį kreditą ar net paskolą.
Bijodami, kad sukčiai nepasinaudotų jų duomenimis, beveik du trečdaliai apklausos dalyvių neskelbia arba vengia skelbti asmeninę informaciją internete. Kiti imasi dar drastiškesnių priemonių: penktadalis dėl to net nesiregistruoja socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Facebook“.
D.Morkūnienė mano, kad pastaroji priemonė yra perdėta. Naudotis socialiniais tinklais galima, tik svarbu tai daryti protingai: tinkamai nusistatyti privatumą (t.y. kas skelbiama viešai, o ką mato tik draugai), viešai nepateikti asmeninės informacijos, įvertinti, ką priimate į draugus ir pan.
Kiti patarimai vartotojams – neviešinti savo duomenų, o nepažįstamiems asmenims juos pateikti tik įsitikinus, jog jų prašoma teisėtai, atsargiau elgtis su slaptažodžiais ir PIN kodais (t.y. jų neužsirašinėti, nesinešioti su savimi).
Z.Čeponytė paminėjo ir dar vieną svarbų dalyką, apie kurį susimąsto ne kiekvienas: dokumentus, kuriuose yra asmens duomenų, patikimai sunaikinti.
„Yra net atvejų, kai samdomi žmonės šiukšlynuose, kad surinktų popierius, kuriuose yra asmens duomenų. Kartais žmonėms atrodo, kad tas popierius niekam nereikalingas. Bet nesunaikinus dokumentų su asmens duomenimis taip pat galimos tapatybės vagystės. Asmens duomenys yra labai vertinga prekė, kuri šiuo metu gali būti suponuojama kaip paketas, parduodama, atsiranda galimybės nusikaltėliams pasinaudoti“, – sakė LVI prezidentė.
Įstatymai negina
VDAI atstovė D.Morkūnienė atkreipė dėmesį, kad tapatybės vagystės svetimos ne tik šalies gyventojams, bet ir politikams.
„Teisės aktuose nėra įtvirtintos tapatybės vagystės sąvokos, nėra sankcijų už šią konkrečią nusikalstamą veiką. Užsienio valstybėse – JAV, Kanadoje, Honkonge ir kitur – yra tokios praktikos, jos jau senokai turi tokį reglamentavimą“, – pastebėjo D.Morkūnienė.
Ji pridūrė pasigendanti ir aktyvesnio dialogo, diskusijų šia tema, ypač tarp politikų, valdžios atstovų. Vienintelis realus postūmis – neseniai Seimui pateiktas svarstyti Kibernetinio saugumo įstatymo projektas, kuris padėtų užtikrinti duomenų saugumą elektroninėje erdvėje.
Tiesa, bent Europoje, Lietuva nėra išskirtinė – tik kelios Europos Sąjungos narės turi teisinį tapatybės vagysčių reglamentavimą ir aktyviai kovoja su šiais nusikaltimais.
