„Aš rusas okupantas“ – internautus sukiršinusi rusų propaganda (Video)  (31)

Milijonų interneto naršytojų dėmesio sulaukęs Rusijos propagandos profesionalų sukurtas vaizdo įrašas „Aš rusas okupantas“ kursto aštrias komentatorių diskusijas ir jau sulaukė ne vieno video atsako.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Aš okupavau Baltijos šalis. Pastačiau hidroelektrines ir jėgaines. Baltijos valstybės buvo pirmaujančios kokybiškos elektronikos, technikos ir automobilių gamintojos, taip pat kvepalų ir balzamų. Manęs paprašė iš ten išsinešdinti. Dabar jie konservuoja sardines, o dalis išvyko valyti tualetų Europoje“, – taip apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją pasakoja propagandistai.

Užsiminti apie gyventojų trėmimus ir žudymus, tautiškumo simbolių draudimus, gyventojų persekiojimą, partizaninį pasipriešinimą ir net tokius elementarius dalykus, kaip prekių trūkumas, vaizdo įrašo kūrėjai nematė būtinybės.

Panašūs kliedesiai skelbiami ir apie kitas Rusijos užimtas teritorijas, o galiausiai pareiškiama, kad rusus išvarę ukrainiečiai dabar „naikina viską, ką paliko okupantas, bet nesukuria nieko – nebent Maidaną ir diktatūrą“.

Internetas griauna mitus

Į „YouTube“ įkeltas vaizdo įrašas per kelias savaites buvo peržiūrėtas daugiau nei 5,5 mln. kartų, o jo komentarų skiltyje užvirė arši diskusija apie Rusijos politiką, istoriją ir vaizdo įrašo kūrėjus.

Komentatoriai propagandos kūrėjams negaili ne tik kritikos, bet ir pašaipų. Antai vienas pastebi, kad įraše nekalbama apie Suomiją, ir siūlo papildymą: „Sykį bandžiau okupuoti Suomiją. Manęs paprašė išsinešdinti. Palikau jiems 200 tūkst. mirusių rusų kareivių. Dabar jie turi demokratiją, žodžio laisvę ir gerovės valstybę, o ne Putino melus.“

Kitas komentatorius šmaikštauja, kad internetas trukdo skleisti išgalvotas istorinių įvykių versijas: „Senais gerais laikais kiekviena tauta turėjo savo mitus, kurie atitiko jų poreikius. O tada kažkoks išpera prijungė visą pasaulį prie interneto.“

Taip pat internete ėmė plisti įvairūs atsakomieji vaizdo įrašai. Pavyzdžiui, viename jų pateikiamos propagandinių blevyzgų ištraukos ir kiekviena jų „atskiedžiama“ keliais sakiniais faktų. Kiti internautai sukūrė panašios formos įrašą „Aš – civilizatorius“ (jį rasite čia), kuriame pasakojama apie progresyvų, inovatyvų, vakarietišką mąstymą ir jo privalumus. Pastarojo filmuko autoriai taip pat šaiposi, kad rusai net savo propagandą kuria ir platina naudodamiesi Vakaruose sukurtais produktais.

Nemažai dėmesio sulaukė ir ŠIS įrašas, rodantis, kaip iš tiesų rusai grobė teritorijas.

Profesionalų darbas

Minėtą vaizdo įrašą įkėlė vartotojas, pasivadinęs „OKejam Net“. Profilyje yra ir daugiau panašaus pobūdžio vaizdo įrašų, taip pat lietuvių muzikantų įrašytos dainos „Mes niekada nebūsime broliai“ (ji skirta Maidanui) „objektyvi versija“. Šių video autoriumi prisistato esąs Evgenijus Žurovas, 29 metų vyras iš Novosibirsko.

Klausiamas, kas ir kiek jam moka už šį darbą, tariamas jų autorius tikino visa tai darąs savo noru, laisvalaikiu. Visgi maustyti interneto naršytojus sekėsi neilgai: paaiškėjo, kad šiuos vaizdo įrašus iš tiesų sukūrė Rusijoje įsikūrusi studija „My Duck's Vision“. Ji jau spėjo pagarsėti įvairiais virusiniu būdu internete išplitusiais vaizdo įrašais, o kai kurių braižas itin primena propagandinius video.

Kompanijos atstovai patvirtino, kad „Aš rusas okupantas“ bei kiti minėtame profilyje įkelti įrašai yra jų darbas, o E.Žurovo asmenybė buvo išgalvota siekiant įtaigumo.

„Aišku, mūsų vaizdo įrašai turi užsakovus. Tai – žmonės, kurie palaiko juose skambančius šūkius. Ką galiu apie juos pasakyti? Jie susiję su valstybe. Jie „balti“. Jie viršuje... Senų darbų pavyzdžiu, mūsų darbai kainuoja nuo 500 tūkstančių rublių (7,6 tūkst. Eur) ir daugiau. Tai, jei neįtrauksime legendos kūrimo darbų, socialinių tinklų paskyrų, per kurias visa tai ir platinama, priežiūros“, – pareiškė „My Duck's Vision“ vyriausiasis prodiuseris Jurijus Degtiarevas, pažymėjęs, kad pritaria skandalingojo vaizdo įrašo nešamai žiniai.

Beje, ir pati Rusijos valdžia neslepia, kad propagandinis vaizdo įrašas jiems – artimas: Rusijos premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas įrašo nuoroda pasidalino su 493 tūkst. savo „Twitter“ sekėjų.

Didžiuojasi tautų tragedijomis

Politologas Nerijus Maliukevičius teigia, kad šiuo ir panašiais propagandiniais vaizdo klipais siekiama Lietuvos bei kitų šalių okupaciją pateikti kaip didingą, reikšmingą laikotarpį, kuriuo buvo statomos gamyklos, skirtas dėmesys industrijai.

„Propagandinę žinią galima pateikti įvairiais formatais – galima kurti pseudodokumentiką, rašyti atsiliepimus, komentarus, o galima tiesiog kurti internetinius filmukus, kurie būtų taip grafiškai gražiai sumontuojami ir pateikiami. Skirtingos auditorijos, kitokie ir produktai. Tai yra tradicinė praktika, kaip ir viešųjų ryšių ar reklamos rinkose: išskiriamos įvairios auditorijų grupės, įvertinami jų pomėgiai, kokiais kanalais naudojasi ir taikoma tokia segmentuota technika. Vieniems, galbūt, pritaikai rašytinį žodį, kitiems – TV laidą, tretiems, kurie sėdi prie interneto ir „Facebook“, – tokius virusinius filmukus arba „memus“, paveikslėlius su komentarais“, – vardijo Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

Kitas svarbus aspektas – su konkrečia auditorija bendrauti jai priimtinu būdu. Todėl, šiuo atveju, sukurtas jauno vyro personažas – tradicinis internautas, išmanantis technologijas ir turintis tvirtą savo nuomonę. Tokios „legendų kūrimo“ strategijos iki šiol dažniau buvo naudojamos specialiųjų tarnybų veikloje – išgalvojami pasakojimai apie agentus, kariškius. Kodėl atsakomieji vaizdo įrašai nesulaukė tokio populiarumo, kaip originalas? N.Maliukevičiaus manymu, to buvo galima tikėtis.

„Aš asmeniškai nemanau, kad efektyvus atsakas tokiam filmukui yra atsakomasis filmukas. Aš efektyviu atsaku laikyčiau būtent tą Rusijos žurnalistų tyrimą, kuris atskleidė, kas yra tikrieji kūrėjai, kokiais pinigais tai yra padaryta ir panašiai. Kitas galimas atsakas yra demonstruoti visa tai pasitelkus humorą, sarkazmą. Ir atsakas turi būti kūrybiškas, neturi būti toks simetrinis. Turi būti asimetrinis“, – svarstė politologas.

Juokaudamas jis pridūrė, kad kur kas efektyvesnį atsakomąjį vaizdo įrašą galėtų sukurti lietuviai, inicijavę „Vytauto“ mineralinio vandens virusinių video įrašų kampaniją: „Gal jie priimtų kūrybinį iššūkį?“

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Gediminas Gasiulis
(54)
(12)
(42)

Komentarai (31)