Įdomioji istorija: pralaimėjimo nepatyrusi Vokietijos armijų grupė (0)
Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – Vernerio Haupto (Werner Haupt) knygą „Kuršas. Pamirštos armijų grupės kronika nuotraukose“, išleistą serijoje „Antrasis pasaulinis karas“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1944 m. spalio 10 d. Raudonoji armija šiauriau Palangos pasiekė Baltijos jūros pakrantę – Vermachto armijų grupė „Šiaurė“ buvo galutinai atkirsta nuo armijų grupės „Centras“. Susidarė Kuršo katilas, į kurį patekusią kariuomenę buvo galima aprūpinti tik jūra.
Hitleris, tikėdamasis sukaustyti didesnes Raudonosios armijos pajėgas, neleido evakuoti kariuomenės Vokietijos gynybai, nors to reikalavo Vermachto generolai. Savo vyriausiosios vadovybės beveik užmirštos, dvi Kuršo armijos kovojo su didesne, gausesne karių skaičiumi ir pranašesne ginkluote, technika aprūpinta sovietų kariuomene, atrėmė šešis itin galingus jos puolimus.
Jos liko nenugalėtos ne tik iki pat Vokietijos kapituliacijos 1945 m. gegužės 8 d., bet net gegužės 12 d. apie pralaimėjimą paskelbus Latvijos laikraštyje „Cīņa“, dalis armijos nesudėjo ginklų ir sėkmingai priešinosi toliau.
Nuo Tukumo per Mažeikius iki Liepojos pietuose, puslankiu nusitęsusiame fronte, pirmajame Kuršo mūšyje, prasidėjusiame 1944 m. spalio 16 d., vyko įnirtingi mūšiai prieš daugybę kartų pranašesnes sovietų artilerijos bei karines oro pajėgas.
Spalio 27 d. įvyko antrasis Kuršo mūšis. Sovietų kariuomenės pagrindine puolimo kryptimi tapo Liepojos uostas, per kurį vokiečių kariuomenė buvo aprūpinama amunicija. Beveik fronto vidury 2000 įvairių kalibrų pabūklų pradėjo pusantros valandos trūkusį artilerijos rengimą, 60 sovietų divizijų pakilo į puolimą nuo Ventos vakarų kryptimi.
Įnirtingi mūšiai užvirė nuo Skuodo ir Mažeikių iki Tukumo. Žinodami apie laukiančią karčią sovietų nelaisvę, vokiečiai kovėsi iš paskutiniųjų, mėgino prasiveržti Rytų Prūsijos kryptimi. Paskutinysis mėginimas įvyko 1945 m. gegužės 22 d. – SS VI armijos korpusas, vadovaujamas obergrupenfiurerio Valterio Kriugerio, susikovė su sovietų kariais. Iššaudęs visus šovinius, korpuso vadas paskutinį šovinį skyrė sau.
Stalinas ciniškai „vaduoti Lietuvos“ į kovą prieš aršiai kovojančius vokiečius metė lietuvius – 16-ąją lietuviškąją diviziją. Nemažai jų buvo ką tik pašaukti tarnauti į „armiją išvaduotoją“. Vokiečių pusėje kovėsi 13-asis lietuvių policijos batalionas. Kovose dėl Kuršo žuvo daugiau Antrajame pasauliniame kare kovojusių lietuvių, negu kuriame kitame fronte.
Prieš sovietus vokiečių pusėje įnirtingai kovojo ir latvių 19-oji SS grenadierių divizija.
V. Haupto gausiai iliustruota knyga „Kuršas. Pamirštos armijų grupės kronika nuotraukose“ padės skaitytojui susidaryti tikresnį vaizdą apie tai, kas iš tiesų vyko tomis lemtingomis dienomis.
Werner Haupt. Kuršas. Pamirštos armijų grupės kronika nuotraukose. Iš vokiečių kalbos vertė Gintautas Šironas – Vilnius: Briedis [2015]. – 200 p.: iliustr.