Įėjęs į Radviliškio rajone, Šaukoto miestelyje, esančią kaimo parduotuvę iškart pastebėjau, kad pokalbis tarp pardavėjos ir kliento nesiklosto labai rišliai, bet į tai nekreipiau dėmesio, pagalvojau, turbūt pirkėjas paprasčiausiai girtas. Tačiau po kurio laiko suvokiau, kad girdžiu lietuvių kalbą su stipriu anglišku akcentu. Ką čia veikia anglas, negi turistas atklydo į šį vos 400 gyventojų turintį ir nuo pagrindinių kelių nutolusį kaimą?

Su dideliu nustebimu prisijungiu prie jųdviejų pokalbio ir pasiteirauju užsieniečio, kaip jis čia atsidūrė. „Aš pats savęs to kasdien klausiu, – angliškai atsako man Markas Selby ir garsiai mūsų gimtąja kalba priduria. – Kodėl aš Lietuvoje?!“

Pasirodo, kaip ir daugelį imigrantų iš užsienio, čia jį atvedė meilė. Jis negailėjo gerų žodžių lietuvėms ir teigė, kad jos – be konkurencijos gražiausios moterys Europoje. Pardavėjai pasiteiravus, negi anglės tokios negražios, M. Selby atsakė lietuviškai: „O taip, anglės negražios, kaip kiaulės, kaip tikros kiaulės“, – ir besakydamas šiuos žodžius išpučia žandus.

Anglo pirkinių krepšelyje, kasdieninės prekės – duona, sūris, sviestas, dar prieš išeidamas paprašo cigarečių: „Mano narkotikas, aš be jo negaliu“, o pardavėja atitaria: „Negeras anglas“. Vėliau ji man prasitarė, kad M. Selby visai negeria: „Kažkada jam siūliau brendžio, bet jis tik no, no, jokiu būdu“.

Dar prie durų susistabdau skubantį anglą ir pasiteirauju, ar galėčiau su juo prisėsti ir ilgiau pasikalbėti, o jis su entuziazmu sutinka.

„Jei norite sužinoti mano istoriją, turėsite ateiti į mano namus. Bet rytoj, šiandien aš turiu skirti laiką mokiniams, – sako man M. Selby ir emocingai priduria, – papasakosiu jums absoliučiai viską. Po velnių, jūs griaunate šią gražią valstybę. Nė vienas iš jūsų neturi kiaušinių, kad atsistotų ir pakovotų už ją.“

Mane iškart maloniai nustebino vienas šio anglo bruožas, kaip dažnai jauni lietuviai kalbėdami įtraukia vieną kitą anglišką žodį, M. Selby kalbėdamas angliškai dažnai į savo sakinius įpina lietuviškus žodžius. Sakydamas pastarąją mintį jis pabrėžtinai ištarė žodį kiaušiniai.

Į Lietuvą atvedė meilė ir krizė

Šeštadienio rytą važiuojame per Šaukotą ir žvalgomės namo nurodytu adresu. Iškart atkreipiame dėmesį į medinėmis lentelėmis apkaltą trobelę, o šalia stovinčios daržinės durys išmargintos kinų hieroglifais. Įsukame į kiemą neabejodami, kad radome būtent M. Selby namus.

Susitikę šeimininką pagiriame jo sodybą, tačiau jis pats nukerta: „Dabar čia skylė. Šio namo sodas yra laimėjęs prizų, čia auga per 40 rožių rūšių. Kol dar buvau su savo jau buvusia partnere, čia buvo neįtikėtinai gera. Bet dabar, velniop, man neberūpi. Meilė dingo iš šių namų. Mano širdis čia, bet meilės nebėra.“

Jis aprodo ir savo namų vidų, čia daugybė medžio dirbinių, kuriuos sukūrė pats. Pardavėja jau buvo užsiminusi, kad šis anglas kaime garsėja savo auksinėmis rankomis ir gali sutaisyti praktiškai bet ką.

Jis pats pasakoja, kad labiausiai jam patinka prikelti daiktus antram gyvenimui. Tai, ką žmonės šiaip išmestų ar sudegintų, jis paverčia meno kūriniais.

„Štai čia yra Lietuva, – rodydamas medžio šaką apipintą spygliuota viela rodo užsienietis, – jūs dar neišsilaisvinote, todėl čia ši viela. O pagrindas taip pat yra Europa arba Rusija, dar sužinosim.“

Rodydamas į išskirtinę senomis lentomis apkaltą lovą M. Selby pradeda pasakoti dar vieną istoriją: „Kai mano buvusi partnerė čia grįžo praėjusiais metais, labai susikivirčijome ir ji iš namų pasiėmė absoliučiai viską. Tada paskambinau savo draugui iš Šiaulių, kuris turi čiužinių verslą, papasakojau, kad trečią dieną miegu ant grindų.

Jau kitą dieną prie mano namų sustojo sunkvežimis ir atvežė šią nuostabią lovą. Tačiau lentos man nepatiko, todėl padariau šitas, nors darbas dar nebaigtas.“

Pašnekovas pasakoja, kad 2008 m. Anglijoje susipažino su lietuve. Jis tikina, kad savo tėvynėje buvo susikūręs gerą gyvenimą, bet dabar ten privažiavę tiek emigrantų, kad anglams tiesiog nebelieka vietos.

„Kai susipažinau su savo jau buvusia partnere, tada buvo blogi laikai, ypač Anglijoje. Tuomet aš dirbau tinkuotoju. Vieną dieną kompanija atleido visus ten dirbusius anglus. Tiesiog puf, visi dingo, visi penkiasdešimt, penktadienį mums pasakė, atia atia, jūsų nebereikia. O pirmadienį atvažiavo didelis autobusas iš Lenkijos pilnas lenkų tinkuotojų, kurie dirbo už kapeikas, praktiškai už dyką. Deja, tokia dabar Anglija“, – atsidūsta M. Selby.

Neištemptų prievarta

Kiek teko girdėti iš kaimo gyventojų, M. Selby sūnus nėra patenkintas tėvo sprendimu likti Lietuvoje ir kelis kartus bandė jį parsivežti, tačiau nesėkmingai.

„Pusė mano širdies yra Lietuvoje. Atgal į Angliją mane turėtų tempti besispardantį ir rėkiantį. Čia yra nuostabi šalis“, – sako pašnekovas, nepaisant fakto, kad jo meilė lietuvei susiklostė nesėkmingai, o konfliktai su buvusiąja vyksta iki šiol, tačiau jis paprašė detalių apie jo santykius neminėti, nes esą tiesiog nori viską pamiršti ir toliau ramiai gyventi.

Vis dėlto Lietuvai anglas negailėjo gerų žodžių ir tikino, kad ypač žavisi mūsų šalies moterimis, kurios ne tik gražios, bet ir ryžtingos, užsispyrusios, protingos, o su vyrais sutarti nesiseka taip gerai.

„Šaukoto žmonės, – ištaria M. Selby ir šiek tiek sudvejojęs priduria, – dauguma Šaukoto žmonių tikrai yra, kaip Anglijoje mes sakome, žemės druska (red. pas. – taip sakoma apie geriausius ir kilniausius visuomenės žmones). Jie – tiesiog fantastiški.“

Tiesa, pašnekovas teigia, kad Vilnius jam pasirodė nuobodus ir bespalvis, apie Kauną jis net nenorėjo kalbėti, o ypač daug kritikos strėlių lėkė Trakams, kurie, anot M. Selby, yra nevykusi Disneilendo karikatūra.

„Šaukotas yra tikroji Lietuva. Arba Radviliškis. Tokių vietų Lieuvoje yra tūkstančiai, – teigia anglas, o paklaustas, kuo pasižymi tikroji Lietuva, sako, – natūraliu paprastumu. Paprastumu. Štai kaimynė turi porą karvių, porą kiaulių, keletą vištų. Tai – tikroji Lietuva. Tai man ir patinka.

Asmeniškai, myliu tikrąją Lietuvą. Aš galiu nueiti pas Vitą ir gauti bulvių, kurias ji ką tik užsiaugino. Nuvažiavęs du kilometrus gausiu nuostabaus vietinio medaus. Jei man reikia pieno, beldžiuosi pas kelio gale gyvenančią Dalią. Jei reikia sūrio, jo rasiu pas kitą moterį. Tai fantastiška, man tai yra idealu. Norėčiau čia mirti. Nenorėčiau mirti Anglijoje.“

Jis priduria, kad pas mus viskas atvirkščiai nei jo tėvynėje, Lietuvoje visi veržiasi gyventi į miestus, nors turime nuostabaus grožio gamtą.

„Anglijoje aš negalėčiau gyventi tokiame name. Kad turėtum kaime turto ir žemės, turi būti milijonierius. O aš dievinu gyvenimą kaime“, – sako M. Selby.

Tiesa, du dalykai čia anglui kelia sunkumų – žiemos ir kalba. Jis sako, kad jau moka lietuviškai tiek, kad gali paprašyti duonos ir šnektelėti su kaimo žmonėmis, tačiau gilaus pokalbio palaikyti dar nepavyksta.

„Nueinu vieną dieną į parduotuvę ir man reikia kruopų. Pardavėja padavė man krabų lazdelių. Kruopos, krabai. Paprašiau medaus, Vita manęs klausia, medis? Medus, medis. Taigi lanksčiau aplink parduotuvę dūgzdamas bzzzzz. Ji mane suprato“, – juokiasi pašnekovas.

Su žiemomis M. Selby susitvarkyti taip pat išmoko, jis parodo į kampe stovintį dujinį pečių, kurį nusipirko šiemet.

„Kasdien reikėjo šildytis malkomis. Nusipirkus dujinį šildytuvą nebuvo šalta nei vieną dieną, o naudoju tik antrą balioną nuo spalio. Tai parodo ir jūsų mentalitetą. Visada girdžiu, o ne, mes negalime tokių naudoti, išeikvosime per daug dujų, bus per brangu, malkos gerokai pigesnės. Tada pusę metų jūs kertate medžius, kapojate malkas, jas dėliojate, džiovinate, nešate į namus“, – ironizuoja anglas.

Kaime išgyventi įmanoma

Paklaustas, kaip jam pavyksta pragyventi, M. Selby parodo į šalia jo ant stalo gulintį kompiuterį ir pasidžiaugia labai greitu internetu.

„Galiu pragyventi. Nesitikiu tapti milijonieriumi, bet kol turiu internetą, tol yra daugybė galimybių užsidirbti pinigų“, – sako pašnekovas ir pradeda pasakoti, kad dabar jo pagrindinė veikla – anglų kalbos mokymas.

Tiesa, jis su žmonėmis tiesiog kalba angliškai bet kokiomis temomis, o šiems suklydus juos pataiso. Jis dažniau dirba su vyresniais žmonėmis, kurie pramoksta angliškai, bet bijo šnekėdami padaryti klaidų, todėl M. Selbio pagrindinis tikslas – įkvėpti jiems pasitikėjimo. Jis priduria, kad anglų kalbos mokymas Lietuvoje jį šiurpina.

„Kodėl anglų gramatika jums tokia svarbi? 99,9 proc. anglų neturi jokio suvokimo apie gramatiką. Ko jūs myžčiojate šioje šalyje dėl gramatikos. Vienintelė priežastis tam, nes labai lengva padaryti gramatinių klaidų, o jas gali pastebėti mokytojai ir taip paprasčiau rašyti pažymius. O rezultatas tas, kad jaunimas fantastiškai išmano gramatiką, bet nesugeba kalbėti angliškai“, – teigia anglas.

Jis priduria, kad kaime mato, kaip verčiasi kiti žmonės, ir atsidūsta, be šešėlinės ekonomikos ir nelegalių darbelių žmonės neišgyventų. Be to, jis pasijuokia, kad valdžios alkoholio draudimai sukurs naują verslo šaką, nes žmonės tik ir laukia, kada galės parsivežti pigaus alkoholio iš Lenkijos ar Latvijos ir realizuoti jį čia.

Vis dėlto alkoholizmo mąstai Lietuvoje anglą stebina, jam, teigia pašnekovas, šlykštu stebėti gatvėje besivartančius žmones ar 8 ryto prie parduotuvės besiburiuojančius girtuoklius, kurie laukia, kada galės nusipirkti pusrytinį alaus bambalį.

„Net nepradėkime kalbėti apie alkoholį. Alkoholio kultūra šioje šalyje mane pykina. Bet ką jūs čia dabar sugalvojote, žinote, kad ir kokius gudrius dalykus sugalvos jūsų valdžia, lietuviai vis tiek yra gudresni“, – šypteli pašnekovas.

Vis dėlto, jis supranta, kad kaime sunku, o žmonės geria, nes yra praradę viltį, kad gyvenimas pagėrės. Jo teigimu, išgelbėti kaimą galima dviem būdais. Pirmasis – skatinti smulkųjį verslą regionuose arba atidarinėti čia nedidelius fabrikus.

„Taip pat kurkite daugiau darbų nuotoliniu būdu. Žmonės, kurie dirba tuose mažuose erzinančiuose biuruose, dažniausiai tą patį gali daryti ir namuose. Jiems nebūtina eiti į biurus. Turiu draugę, kuri visą dieną darbe sėdi internete ir kalba telefonu. Tai kodėl ji to paties negali daryti namuose? Taip kaime galima būtų sukurti daug darbų“, – sako M. Selby.

Nusivylė pasidavusiais lietuviais

Pats M. Selby sudaro kovotojo įspūdį, jis pasakoja, kad nesileidžia stumdomas ir, pavyzdžiui, kai kartą nuvykęs į koncertą Šiaulių arenoje ir sumokėjęs didelius pinigus už geras vietas pirmose eilėse negalėjo matyti scenos, nuėjo pas patį direktorių ir jam dėl to pasiskundė. Taip su visa savo kompanija jis buvo nuvestas į VIP ložę.

„Po to su manimi buvęs draugas pasakė, aš gyvenime nemačiau nieko panašaus, kad kas nors atsistotų pakovoti dėl savo teisių ir dar gautų tai, ko reikalauja“, – sako M. Selby.

Pasvarsčius, kad jam galbūt pasisekė tik dėl to, jog yra anglas, šis atsakė: „Taip, turbūt taip. Bet aš darau daugybę kvailų dalykų. Nusipirkau perforatorių ir šis iškart sugedo. Grįžau į parduotuvę ir sakau, žinote, pirkau jį vakar, o jis neveikia. Pardavėjas man atsakė, gerai, jokių problemų, mes nusiųsime jį sutaisyti.

Tačiau man perforatoriaus reikia šiandien. Man atsakė, kad jie taip nedaro, tokia kompanijos politika. Aš jau buvau atsispausdinęs įstatymą, kuriame rašo, kad man turi grąžinti pinigus arba duoti naują perforatorių. Parodžiau jam ir to pareikalavau. Jis dar kartą pakartojo, kad kompanijos politika ne tokia. Pasakiau jam, dėjau ant jūsų politikos, juk toks įstatymas. Pagrasinau, kad kol neatgausiu pinigų, stovėsiu prie durų ir visiems atėjusiems sakysiu, nesivarginkite, jų garantija bevertė.

Po dešimties minučių pakalbėjęs su direktoriumi pardavėjas man pasakė, gerai angle, štai tavo pinigai. Jei būčiau lietuvis, greičiausiai būčiau nesiginčijęs. Jūs kaip avys, baaaaa“, – sumykia pašnekovas.

M. Selby tikina, kad jį siutina lietuvių požiūris, prieš 25-erius metus atgavome laisvę, kasmet minime sausio 13-ąją, kai drąsūs žmonės susirinkę prie televizijos bokšto gynė ir žuvo už laisvę, bet šiandien niekas jau nebekovoja.

„Kas atsitiko, jūs atgavote laisvę, bet iš tiesų nežinojote, ką su ja daryti. Protingi žmonės susikrovė turtus, o visi likę atsigręžė į pasaulį ir pasakė, pažiūrėkite į Angliją, kokia tai nuostabi šalis, važiuosime ten. O kodėl nepasilikus ir nepavertus Lietuvos tokia kaip Anglija? Kodėl nepasiliekate, o maunate į Švediją, Norvegiją, Angliją?“ – retoriškai klausia M. Selby.

Pašnekovo teigimu, didžioji dauguma į užsienį bėgančių lietuvių neturi jokio suvokimo apie sunkumus ir išnaudojimą, kurį jiems teks patirti Anglijoje.

„Prieš keletą metų buvau mėnesiui apsilankęs Anglijoje ir grįžau autobusiuku, kurio vairuotojas prieš išvykdamas važinėjo ir rinko iš lietuvių siuntinius. Ką pamačiau, buvo siaubinga. Mano šuo gyvena geriau nei kai kurie lietuviai gyvena Anglijoje“, – durdamas pirštu į už lango prie būdos pririštą namų sargą sako M. Selby.

„O kai jie grįžta į Lietuvą per atostogas, sako, oh, aš milijonierius, pažiūrėkite į mano pinigus, Anglijoje gyvenu kaip karalius. Paistalai. Lietuviai net nesuvokia, kokį šūdą ten patirs, bet vis tiek bėga. Jie yra bailiai. Likite čia ir kovokite“.

Negailėjo kritikos valdžiai

Tačiau imigrantas dėl blogos situacijos Lietuvoje kaltina ne tik pačius gyventojus, jis supranta, kad šie yra praradę viltį, o ir pats jau sako nuleidęs rankas, nors prieš tai kovojo ir siuntė laiškus prezidentei bei kitiems šalies vadovams.

Štai, pavyzdžiui, jis tikina, kad kai atvyko į Šaukotą, iš čiaupo bėgantis vanduo buvo rudas ir smirdantis, o kanalizacija išvis neegzistavo, tačiau po kelių jo laiškų prezidentei situacija buvo išspręsta, dabar kaime vanduo yra geresnis nei Vilniuje.

„Jei daugiau nieko nepavyks padaryti, šie darbai bus mano palikimas Šaukotui. Tiesa, vietinė valdžia sakė, kad viskas ir taip buvo suplanuota. Kai įrengus kanalizaciją atvažiavo televizija, kaimo seniūnas ir Radviliškio meras stovėjo prieš kameras ir spaudė rankas. Argi mes ne geri berniukai? – ironizavo M. Selby ir pridūrė, – aha, tik dėl to, kad anglas kažkur kreipėsi. Nieko už tai nenoriu, man nereikia statulos kaimo centre. Bet niekas kitas to nepadarė. Niekas negalvojo, kad jų paklausys. Gal ir taip.“

Anglas nepagailėjo gerų žodžių mūsų prezidentei, anot jo, tai nuostabi moteris, kurią galima statyti į vieną gretą su Margaret Thatcher.

„Ji nuostabi. Manau, Grybauskaitė fantastiška. Ji neturi daug galių ir tai liūdina. Pastatykite ją į poziciją, kur ji galėtų spardyti užpakalius. Ji pasirodytų tikrai gerai. Bet jai to neleis, ji per daug gera, o tai nuliūdintų klubą.

Ji pakankamai jauna, ji turi gerą charakterį, ji gerai bendrauja, jos anglų kalba puiki, ne taip kaip jūsų buvusio ministro pirmininko. Dėl Dievo meilės, na gi, kaip gi jis atsidūrė valdžioje“, – prisimindamas visą Lietuvą prajuokinusį Algirdo Butkevičiaus bandymą kalbėti angliškai sako M. Selby.

Vis dėlto apie kitus mūsų politikus pašnekovas negalėjo pasakyti nieko gero, anot jo, mūsų šalis yra valdoma taip, lyg nebūtų jokio rytojaus. „Valdžia šioje šalyje yra visos Europos pajuokos objektas. Karbauskas... Na gi, ką po velnių jūs darote? Jo BMW nepakankamai geras, jam reikia didžiulio džipo. Jis sako, tik nežiūrėkite, kiek aš turiu pinigų. Išspręskite šitą jovalą“, – emocingai kalba M. Selby.

Tiesa, jo teigimu, ne ką geresni ir šalies verslininkai, kurie daro didelę įtaką priimant politinius sprendimus, ir, anot pašnekovo, iš tiesų valdo Lietuvą.

„Stambūs verslininkai sako, mes norime darbuotojams mokėti kuo mažiau. Na gi, vyriausybe, darykite, kaip liepiame. Žinote, minimalus atlyginimas šioje šalyje man kelia pasibjaurėjimą. Anglijoje turime didelį parduotuvių tinklą „Tesco“, jie parduoda tas pačias prekes, bet darbuotojai gauna gerą atlyginimą.

„Maxima“ daro tą patį ir gauna tas pačias pajamas, bet tie godūs niekšai nori visus pinigus pasilikti sau. Tai mane erzina. Nemažai mano draugų turi verslus Lietuvoje, aš jų klausiau, ar galėtumėte mokėti vokišką minimumą, 8,5 Eur už valandą? Jie sako, aišku, kad galėtume, bet kodėl mes turėtume mokėti? Valdžia sako, kad mums nereikia to daryti. O žmonės neturi kiaušinių, kad prieš tai kovotų“, – teigia M. Selby.

Jis taip pat neslėpė pykčio ir dėl mūsų biurokratų, kurie, anot jo, arogantiški ir dažnai egzistuoja tik tam, kad egzistuotų, tačiau jokios naudos neneša.

„Biurokratija būtina demokratinėje valstybėje, bet dėl, Dievo meilės, patariu pradėti biudžeto karpymus, kad atsikratytumėte tų tingių niekšų. Greit kiekvienas šalyje likęs Lietuvis turės po asmeninį Seimo narį ir 20 asmeninių biurokratų, kurie prikuria procesų, kad tik pateisintų savo egzistavimą. Be to, jie tokie arogantiški. O, pažiūrėkite į mane, aš turiu kortelę su savo vardu, todėl aš labai svarbus.

Kodėl dar lietuviai bėga? Jei noriu pradėti verslą Anglijoje, aš imu ir pradedu tą pačią dieną. Man nereikia leidimo iš biurokratų. Man nereikia individualios veiklos pažymų. Tiesiog imu ir darau. O kai jau pradėjau, tada mokesčių žmogus ateina, pažiūri ir sutvarko mane. O čia taip negalima. Čia tu negali net nusišikti be leidimo“, – rėžia pašnekovas.

Komentarai (8)