Socialiniuose tinkluose garsiai nuskambėjo istorija, kai viena vairuotoja pasiskundė, jog policijos alkotesteris neteisingai nustatė jos girtumą, o galiausiai jai pavyko įrodyti savo tiesą. Ar iš tiesų alkotesteris gali klysti? Specialistai tikina, kad matuokliai itin kruopščiai ir reguliariai tikrinami, todėl klaidos tikimybė labai maža.

Vis dėlto, jei su rodmenimis nesutinkate, yra keli būdai įrodyti savo tiesą.

Tačiau greičiausiai technika bus teisi, o proceso metu nebent gali įsivelti žmogiškoji klaida.

Technikos klaida – mažai tikėtina

Specialistai turi vieną paprastą patarimą – 15 minučių laukiamasis laikotarpis po paskutinio alkoholio jo sudėtyje turinčio produkto vartojimo.

Ir tai nebūtinai turi būti alkoholiniai gėrimai, nes ir kai kuriuos higienos priemonės savo sudėtyje turi alkoholio.

„Tai visiškai paprastas dalykas. Turbūt visi žino ir taip nurodyta, kad alkotesterį galima naudoti praėjus 15 minučių nuo alkoholio turinčių produktų vartojimo. Nesvarbu, ar tai buvo alkoholiniai gėrimai ar kita priemonė, kurios sudėtyje yra alkoholio, tarkime burnos skalavimo skystis.

Alkotesterio tikslas yra iš plaučių iškvėptame ore pamatuoti alkoholio koncentraciją. Jeigu tarp plaučių ir pačio alkotesterio, tai yra kvėpavimo takuose, burnoje, atsiranda pašalinis alkoholis, tai tie garai patenka į alkotesterį ir yra išmatuojami. Tai yra visiškai normalu. Būtent todėl gamintojų instrukcijoje nurodoma, kad turi praeiti 15 minučių nuo paskutinio alkoholio vartojimo.

Jei jūs skalaujate burną ir iškart pučiate į alkotesterį, tai natūralu, kad alkoholis, esantis skalavimo skystyje, pakliūna į alkotesterį ir yra išmatuojamas“, – teigė UAB „Alkotesteris“ vadovas Marius Anusauskas.

Ekspertas taip pat atmeta galimybę, kad alkotesteris klystų. Kur kas realesnė žmogiška klaida, kai policijos pareigūnų sustabdytas vairuotojas nepraneša vartojęs alkoholį per paskutines 15 minučių.

„Technikos klaida? Tai tikrai neįmanoma. Alkotesteriai yra sertifikuojami. Kalbu ne tik apie metrologinę patikrą, kai laboratorijoje tikrinamas konkretaus aparato tikslumas. Tai analogija, kaip automobilis tikrinamas per techninę apžiūrą.

Alkotesteriai turi atitikti tam tikrus standartus, rekomendacijas, todėl yra atliekami sudėtingi bandymai. Dalis tų bandymų yra tikrinimas, ar alkotesteris nereaguoja į kitas medžiagas, ne alkoholį.

Taip pat daromi bandymai pakaitomis įpučiant aukštą koncentraciją ir nulį, aukštą koncentraciją ir nulį, ir taip eilę kartų.

Noriu pasakyti, kad prietaisai yra rimtai išbandomi, patikrinamas jų atitikimas reikalavimams. Kad pasaulinėje praktikoje būtų atvejų, kai blaiviems asmenims pradėtų rodyti girtumą, to negirdėjau.

Čia reikia ne techninės klaidos ieškoti, o žiūrėti, ar nebuvo pašalinis alkoholis patekęs į prietaisą. Tai yra pagrindinis iššūkis dirbant su prietaisais“, – teigė M. Anusauskas.

Tokiu atveju, kai buvo naudojami alkoholio savo sudėtyje turintys produktai, o alkotesteris rodo ne nulius, tai nėra technikos klaida – tuo metu iš tiesų iškvepiamuose garuose yra alkoholio pėdsakų.

Protingumo principas

Taigi, ką daryti, jei patekote į reidą ir pareigūnas reikalauja pūsti į alkotesterį? Pirmiausia turite teisę reikalauti, kad patikrinimas būtų atidėtas 15 minučių, jei nesenai vartojote produktų, savo sudėtyje turinčių alkoholio.

Jei vis dėlto pripūtėte, tačiau nesutinkate su parodymais, reikėtų kreiptis į medikus.

„Kiekvienas vairuotojas, kuris nesutinka su alkotesterio parodymais, turi teisę per valandą laiko nuvažiuoti į artimiausią medicinos įstaigą ir pasitikrinti kraują“, – teigė Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis.

Kitas klausimas, ar gali vairuotojas prašyti pakartoti alkotesterio bandymą.

„Prašyti gali, bet tai priklauso nuo kiekvieno atvejo. Jei žmogus pasakytų, kad naudojo skalavimo skystį ar kitą priemonę, jis net nepūstų mažiausiai 15 minučių.

Pagal instrukciją yra numatytas 15 minučių laikotarpis, kad nieko nebūtų vartojama. Jei žmogus praneša, kad vartojo kažką, kas gali rodmenis iškreipti, tai policininkas turi 15 minučių palaukti“, – teigia R. Matonis.

Taigi, ar turėsite šansą pūsti antrą kartą, priklausys tik nuo pareigūno, nes tokių atvejų teisės aktai nereglamentuoja.

„Tai jau protingumo kriterijus. Jei žmogus įrodinėja, kad tikrai nieko nevartojo, tai realiai viskas priklauso nuo pareigūno, nes teisės aktai nereglamentuoja, kad turėtume duoti antrą kartą pūsti.

Kiekvieną kartą sprendžiame individualiai. Rodmenys užsifiksuoja kiekvienu atveju, galbūt todėl pareigūnai vengia antrą kartą duoti pūsti. Būna, kad antrą kartą rodmenys dar didesni, o tada jau neaišku, kuriuo bandymu vadovautis.

Galbūt čia ir teisinės spragos, kad tai nėra aiškiai reglamentuota, todėl pareigūnai ir vengia antro karto. Tačiau yra protingumo principas – jei matosi, kad konkrečioje situacijoje kažkas neaišku, pareigūnas gali duoti pūsti antrą kartą“, – sako R. Matonis.

Komentarai (19)