Kaip skrydžių kompanijos pardavinėja neegzistuojančias vietas, o paskui loterijos principu išmeta keleivius iš lėktuvo (2)
Vien 2016 metais beveik 100 tūkstančių JAV ir Didžiosios Britanijos keleivių įsigijusių bilietus oro linijų buvo išprašyti iš lėktuvo, nes jų vietos priklausė kitiems ar jų prireikė bendrovės darbuotojams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ši praktika, žinoma kaip lėktuvų perpildymas (angl. overbooking), nors ir itin negailestinga keliaujantiems, yra legali tiek Europoje, tiek Amerikoje. Kol oro linijos pelnosi iš neegzistuojančių bilietų pardavimų, išgalvotų vietų savininkai susiduria su šoku, stresu ir net fiziniu smurtu.
„Skrydžių bendrovės naudojasi specialiai sukurtais algoritmais, kurie padeda nuspėti į skrydį atvyksiančių keleivių skaičių ir taip parduoti kuo daugiau bilietų.
Formulėmis apskaičiuojama, kiek keleivių būtų galima išlaipinti neprarandant didelės pinigų sumos. Tikimybė, kad į skrydį atvyks visi keleiviai yra mažesnė nei 1 iš 10 000.
Tačiau, žinant, kad Europoje kasdien lėktuvais keliauja 900 milijonų žmonių, 90 tūkst. keliautojų asmeniniai svajonių atostogų, verslo ar šeimos planai supaprastinami iki kintamojo ir paliekami algoritmo tikimybės valiai“, – pasakoja Marius Stonkus, už keleivių teises kovojančios tarptautinės platformos „Skycop“ vadovas.
Tačiau ne visi susitaiko su šia oro linijoms vienprasmiškai naudinga tvarka. Šių metų balandžio mėnesį „United Airlines“ lėktuve, kuriuo bendrovė norėjo skraidinti savo darbuotojus, keleivių buvo paprašyta savanoriškai užleisti savo vietas.
Išlaipinant palikti lėktuvo nesutikusį keleivį su brutalia jėga jam buvo sulaužyta nosis, keleivis patyrė smegenų sukrėtimą.
Sunkiai sveiku protu paaiškinamas oro linijų darbuotojų elgesys su loterijos būdų atrinktais nelaimingaisiais klientais priverčia atkreipti dėmesį į perpildymo sukeliamas problemas.
„Šokiruoja ne tiek sistema, kiek jos įgyvendinimas – šiuolaikinėje aviacijoje norėtųsi tokių incidentų išvengti, o iš oro linijų gauti pilną paaiškinimą, kodėl taip vyksta ir kas priklausys išlaipintiems keleiviams.
Jeigu darbuotojai net nesiteikia pasiūlyti tinkamos kompensacijos išlaipinimo metu, keleivis turi pilną teisę nesijudinti iš savo vietos ir atsisakyti palikti lėktuvą“, – pasakoja M. Stonkus, „Skycop“ vadovas.
„Tačiau kartais net ir išmetusios savo teisių nežinančius keleivius, oro linijos atsisako paaiškinti situaciją, vietoj teisėtai jiems priklausančios kompensacijos bando įgrūsti šoko ištiktiems keleiviams juokingos reikšmės kuponus ar talonus, nors realybėje vien lietuviams už išlaipinimus oro linijos kasmet turėtų išmokėti daugiau nei 100 tūkst. eurų.“
Remiantis EK 261/2004 reglamentu, kiekvienam dėl perpildyto skrydžio išlaipintam keleiviui oro linijos turi pateikti du pasiūlymus: alternatyvius bilietus arba galimybę atgauti visus pinigus bei sumokėti kompensaciją – jei skrydžio tikslas buvo iki 1500 km atstumu – 250 eurų, 1500-3000 km – 400 eurų, o skrendant į miestą, esantį už 3500 km ir toliau, – iki 600 eurų.
