Nobelio premijų teikimo ceremonijos parodija, vadinama „Ig Nobel“ (angl. ignoble - gėdingas), vyksta nuo 1991 m. Nuo to laiko kasmet įvertinami absurdiškiausi mokslo atradimai, kurie „pirmiausiai žmones verčia juoktis ir tik po to - galvoti“.

Dešimt Ig Nobelių įteikiami spalį - tuo metu, kai Stokholme įvardijami Nobelio premijos laureatai. Būna, kad abiejų premijų laimėtojai netgi sutampa. Pirmasis žmogus, kuriam taip nutiko, buvo Bartas Knolsas.

2005 m. Nobelio Taikos premija buvo įteikta Tarptautinei atominės energijos agentūrai, siekiančiai taikaus atominės energijos panaudojimo, kurioje tuo metu B. Knolsas dirbo, o jau 2006 m. Ig Nobelio premiją jis gavo už mokslo žygdarbį biologijos srityje: su kolega jie įrodė, kad maliarinio uodo patelę vienodai traukia ir sūrio kvapas, ir žmogaus kojų aromatas. Pasinaudojus šiais kvapais, galima sukurti efektyvią vabzdžių gaudyklę.

Mokslo premiją-parodiją įsteigė Markas Abrahamsas (Marc Abrahams), žurnalo „Stulbinamų tyrimų analai“ („Annals of Improbable Research“) įkūrėjas bei redaktorius, pagal išsilavinimą - matematikas. Jo leidinyje spausdinamos tokios mokslo straipsnių parodijos kaip „Obuoliai ir apelsinai: palyginimas“, „Ar visada katė nusileidžia ant letenų?“ ir pan.

Ig Nobelis teikiamas Harvardo universiteto Sanderso teatre (1166 vietų), vėliau laureatai kviečiami į Masačusetso technologijų universitetą skaityti paskaitą ir paaiškinti savo atradimų esmę bei prasmę.

Bombos tėvas

Pirmoji Ig Nobelio žvaigždė buvo Taikos premijos laureatas Edvardas Teleris (Edward Teller). Jis gimė Vengrijoje, žydų advokatų šeimoje, mokėsi Vokietijoje, Švedijoje, 1935 m. atvyko į JAV ir dirbo Vašingtono universitete - tyrinėjo saulės spindulių energijos kilmę. Dalyvavo vandenilinės bombos kūrimo projekte. 1962 m. jam buvo įteiktas aukso medalis bei paskirta kasmetinė 50 tūkst. dol. premija „už ypatingą indėlį atominės chemijos ir fizikos tyrimų darbuose, už vadovavimą termobranduolinės sintezės tyrimams ir už nacionalinio saugumo stiprinimą". Be to, bombos kūrėjas dar buvo apdovanotas JAV prezidento teikiamu „Laisvės medaliu“.

Ig Nobelio premijos E. Teleris nusipelnė „už ilgalaikes pastangas pakeisti taikos sampratą„. Jis buvo „pagerbtas“ kaip „vandenilinės bombos tėvas“ ir „pirmasis čempionas „Žvaigždžių karų“ ginkluotės sistemoje“.

Chemikai-kulinarai

1992 m. solidžių-absurdiškų mokslinių tyrimų srityje buvo pastebėta ir „už didžiausią laimėjimą XX a. chemijos srityje“ apdovanota spalvotųjų koloidų konstruktorė amerikietė Iveta Basa (Ivett Bassa), kuri „sintezavo ryškiai mėlynos spalvos „Jell-O“ (angl. jello - želė).

Kitas įdomus mokslo „kulinaras“ - 1999 m. Polas Boslandas (Paul Bosland), JAV, Naujosios Meksikos valstijoje, Las Kruso mieste esančio universiteto (New Mexico State University) Aitriųjų pipirų instituto („Chile Pepper Institute“) įkūrėjas ir vadovas. Jis gavo biologijos Ig Nobelį už tai, kad išvedė aitriojo pipiro - Chalapos paprikos - neaitrią rūšį ‘NuMex Jalmundo’. Žodis „jalmundo“ buvo sukonstruotas, anot P. Boslando, iš vietovardžio Jalapa (lietuviškai Chalapa) ir ispaniško žodžio „mundo“ (pasaulis). Išvestoji paprika, laureato žodžiais, „yra didelė kaip pasaulis“.

Įdomioji psichologija

1998 m. Vašingtone gyvenanti medikė dr. Mara Sidoli gavo Ig Nobelio premiją už mokslinę publikaciją leidinyje „Journal of Analytical Psychology“ (1996 m.), pavadinimu „Farting as a defence against unspeakable dread“ - „Perdimas kaip gynyba nuo didžiulės baimės“.

Įdomų tyrimą 2001 m. atliko ir Indijos nacionalinio psichologinės sveikatos ir neurologijos mokslų instituto profesorius psichiatras Chitarjanas Andradė (Chittaranjan Andrade). Jis atskleidė, kad nosies krapštymas yra „paplitęs reiškinys tarp suaugusiųjų". Mokslinis straipsnis apie rinotileksomanijos tyrimą „A Preliminary Survey of Rhinotillexomania in an Adolescent Sample“ buvo išspausdintas leidinyje „Journal of Clinical Psychiatry“.

2009 m. Ketrina Duglas (Catherine Douglas) ir Piteris Roulinsonas (Peter Rowlinson) iš Niukaslo universiteto (Jungtinė Karalystė) Ig Nobeliu buvo pagerbti už atradimą, kad karvės, į kurias kreipiamasi vardu, duoda daugiau pieno. Jos jaučiasi „laimingesnės, jeigu į kiekvieną iš jų žiūrima kaip į individualybę".

2010 m. buvo apdovanota grupė britų mokslininkų, vadovaujamų Ričardo Stivenso (Richard Stevens), už tai, kad įrodė (publikacija žurnale „Neuroreport“, 2009 m.), jog keiksmažodžiai sumažina skausmą. Jie gavo Taikos premiją.

2011 m. neliko nepastebėtas psichologijos mokslui nusipelnęs norvegas profesorius Karlas Halvoras Teigenas, kuris aiškinosi, kodėl žmonės dūsauja. Straipsnyje, kuris buvo publikuotas leidinyje „Scandinavian Journal of Psychology“, mokslininkas išdėstė tris dūsavimo priežastis, iš kurių paaiškėjo, jog atodūsis yra tiesiog atodūsis, o ne kas nors dar, kaip kad dažnai žmonėms atrodo.

2013 m. Ig Nobeliu buvo pagerbta tarptautinė solidžių tyrėjų grupė, kuriai iškilo aktualus, mokslinio tyrimo vertas klausimas, kodėl pasigėręs tipas mano, jog yra gražuolis. Trumpas atsakymas būtų toks: placebo efektas. Plačiau - „British Journal of Psychology“, 2012 m., Nr 15.

2016 m. sužibėjo Jeilio universiteto (JAV) mokslininkas Gordonas Penikukas (Gordon Pennycook) ir jo komanda, publikavę mokslo tiriamąjį straipsnį žurnale „Judgment and Decision Making“ (2015 m., Nr. 6), kuriame 200 kartų pavartotas angliškas žodis „bullshit“, kuris tiesiogiai reikštų „buliaus mėšlas“, perkeltine prasme - niekai, nesąmonė, pilstymas iš tuščio į kiaurą ir pan. Straipsnis buvo apie žmones, kurie socialiniuose tinkluose mėgsta skelbti „protingas“ citatas su paveikslėliais. Pasak mokslininkų, jie yra žemo intelekto, dažniau tiki religinėmis dogmomis, prietarais, paranormaliais reiškiniais, alternatyviąja medicina ir pasaulinio sąmokslo teorijomis.

Plojimai

2013 m. Ig Nobelio premijos laureatu tapo Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Jis išleido įsaką, draudžiantį viešus aplodismentus. Toks įsakas tapo reikalingas po masinių protestų, kurių metu žmonės išeidavo į gatves nebyliai protesto akcijai: be plakatų ir kalbų, tačiau, bėda, plodavo katučių. Žmogaus teisių gynėjų duomenimis, 2011 m. už tokios formos protestą Baltarusijoje buvo suimta arti 2 tūkst. piliečių.

Įdomiausia šios istorijos dalis yra ta, kad 2011 m. Baltarusijos milicija Grodne suėmė, o po to vietos teismas nuteisė vienarankį žmogų. Jis buvo pripažintas kaltu dėl to, kad plojo katučių. Nubaustas 1 mln. 50 tūkst. Baltarusijos rublių bauda. Pinigų baltarusis neturėjo, tad bausmė jam buvo pakeista į 10 parų areštą.

Ausys

2017 m. sužibėjo britų mokslininkas Džeimsas Hitkoutas (James Heathcote), tyrinėjęs, kodėl senų žmonių tokios didelės ausys. Jis netgi pamatavo greitį, kuriuo ausys auga peržengus 30 metų slenkstį: maždaug 0,22 mm per metus. (Mokslinį straipsnį galite perskaityti leidinyje „British Medical Journal“ - „Why Do Old Men Have Big Ears?„).

Didžerdu

Dar vieni šių metų laureatai - grupė Ciuricho universiteto mokslininkų, vadovaujamų dr. Milo Puhano. Jie bandė atrasti priemonę nuo knarkimo: 25 tiriamuosius vertė groti Australijos aborigenų liaudies muzikos instrumentu dindžeridu. Knarkikai grojo 4 mėnesius po 5-6 dienas per savaitę po 25 minutes. Ar tai padėjo? Tyrimo duomenimis, tiriamieji miegojo geriau. Už tai Ciuricho mokslininkai gavo Ig Nobelio Taikos premiją.

Lietuviai

Tarp Ig Nobelio laimėtojų būta ir lietuvių. Viliumas Malinauskas, Grūto parko įkūrėjas, 2001 m. gavo Taikos premiją už sukurtą „Stalino pasaulį“ (Stalin World), kuriame saugomi paminklai sovietų vadams. 2011 m. Vilniaus meras Artūras Zuokas Taikos premija buvo apdovanotas už tai, kad atkreipė viso pasaulio dėmesį į automobilių statymą neleistinose vietose. Meras parodė pavyzdį, kaip reikia spręsti šią problemą: šarvuotuoju transporteriu jis sutraiškė prabangų mersedesą, stovėjusį prie perėjos.

VERTA ŽINOTI

* 1992 m. už pasiekimus archeologijos srityje Ig Nobelio premija buvo apdovanoti prancūzų skautai, kurie, kovodami su grafitininkais, kartu su jų terlionėmis nuo pastatų sienų nuplovė ir du istoriškai vertingus vaizdus.

* Tais pačiais metais buvo apdovanoti ir šeši japonų mokslininkai, susidomėję cheminiais junginiais, dėl kurių kojos skleidžia nemalonų kvapą. Ig Nobelio premijos teikėjus sužavėjo mokslininkų išvada, kad „žmonių, kurie mano, kad jų kojos smirdi, kojos iš tiesų smirdi, o žmonių, kurie taip nemano, kojos nesmirdi“.

* 2009 m. pagerbti penki šveicarų mokslininkai iš Berno universiteto, kurie nustatė, kad geriau netrenkti žmogui per galvą nei tuščiu, nei pilnu alaus buteliu. Bandymų būdu jie ištyrė ir priėjo išvadą, kad pilnas butelis dūžta trenkiant su 30 džaulių energija, o tuščias - esant 40 džaulių, o tai „abiem atvejais daugiau nei kaukolės skilimo slenkstis“. Pilnas butelis suduš nuo silpno smūgio ir šukėmis gali padaryti pjautines žaizdas, teigia mokslininkai, o tuščias, išlaikęs stipresnį smūgį, padaro buką traumą. Teismo medicinos leidinyje publikuotas mokslininkų straipsnis vadinosi „Pilnas ar tuščias alaus butelis yra tvirtesnis ir kurio iš jų griaunamoji jėga yra pakankama žmogaus kaukolei pralaužti“.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Vakarų ekspresas

Komentarai ()