„Būdamas sveiko proto...“ Būtent tokiais žodžiais paprastai pradedami testamentai visame pasaulyje. Tačiau ne visi žmonės, išreikšdami savo paskutinę valią, iš tikrųjų būna skaidraus proto – net ir tie, kurie surašo testamentus likus dar daugeliui metų iki savo mirties. Šie žmonės mirė ne nuo protinės demencijos, nors skaitant jų testamentus, gali pasirodyti būtent taip. Surinkome 10 pačių keisčiausių testamentų, kurie, beje, buvo išpildyti.

Neužtenka ir tūkstančio žodžių

Amerikiečių namų šeimininkė Frederica Cook savo testamentą rengė 20 metų. Ji neturėjo daug pinigų ir nekilnojamojo turto. Tačiau draugų ir priešų – nors vežimu vežk. Jiems ji ir skyrė savo testamentą, kurį sudarė 95 tūkst. žodžių. Tiesa, jie nieko vertinga nepaveldėjo, tačiau po Fredericos mirties kiekvienas iš jų sužinojo, ką velionė apie juos manė. Teigiama, kad jei jos testamentas būtų publikuotas, gautųsi neblogas romanas tokioms pačioms namų šeimininkėms.

Susitiksime aname gyvenime

Johnas Bowman palaidojo savo žmoną ir dukrą, o po dviejų metų mirė ir pats. Prieš mirtį jis išreiškė savo paskutinę valią – išsaugoti jų namus tokius, kokie jie yra, kiekvieną savaitę juos valyti ir stebėti, kad viskas būtų savo vietoje. Johnas tikėjosi, kad aname pasaulyje jis susitiks su savo šeima, jie visi kartu persikūnys ir vėl apsigyvens savo namuose. Reikia pasakyti, kad jo valia pareigingai buvo vykdoma 59 metus – kol baigėsi namo priežiūrai skirti pinigai.

Shakespeare`as – tikras šykštuolis

Williamas Shakespeare`as pedantiškai žvelgė ne tik į eiles, bet ir į savo palikimo išsaugojimą. Savo testamente jis surašė nurodymus, kaip tvarkyti visą jo užgyventą turtą, net ir panešiotus batus. Beje, šis dokumentas yra vienintelis įrodymas, kad W. Shakespeare`as apskritai gyveno.

O štai Maximillianui – pasisekė

Jam atiteko ir krūva pinigų, ir žmona buvo gražuolė. Maximillianas buvo Holivudo kino prodiuserio Rogerio Dorcaso šuo. Po šeimininko mirties jis paveldėjo 65 mln. dolerių, o štai velionio žmona – tik vieną centą. Tačiau našlė nepasimetė ir skubiai ištekėjo už šuns, kuris kažkodėl netrukus nugaišo. Testamento keturkojis kažkodėl irgi nepaliko...

Cigarai ir kerštingas vyras

Samuelis Brattas labai mėgo cigarus. Tačiau jo žmona – ne. Visą gyvenimą vargšui Samueliui ji kvaršino galvą dėl bjauraus cigarų dūmų kvapo. Testamente, kurį paliko užkietėjęs rūkorius, buvo teigiama, kad norėdama gauti 330 tūkst. svarų, jo žmona privalo per dieną surūkyti po penkis cigarus. Našlei neliko nieko kita, kaip užtraukti dūmą.

Viskas iš meilės

Gudrus vokiečių verslininkas savo testamente įrašė, kad visą savo turtą (o jis labai patrauklus) paliks tai moteriai, kurios pataluose numirs. Šis verslininkas tebėra gyvas. Dabar jam yra 77 metai, jis yra puikios sveikatos ir džiaugiasi naujomis partnerėmis, kurių turi daugiau, negu pinigų banko sąskaitoje.

Bilietas į vieną pusę

Pasirodo, kad vyrų negalima vesti iš kantrybės, nes kai jie numirs, gali būti ne tiek liūdna, kiek apmaudu. Štai austras Francis Lordas tiek prisikentėjo nuo savo žmonos, jog po savo mirties visą savo turtą paliko giminaičiams, draugams, labdaros įstaigoms ir netgi tarnams, o jo sutuoktinė gavo tik vieną šilingą – kad galėtų nusipirkti tramvajaus bilietą, kur nors išvyktų ir nusiskandintų.

Velnio advokatė

Vienas keistas Suomijos gyventojas visą savo turtą užrašė... Šėtonui. Šalies valdžia greitai ir lengvai užginčijo šį testamentą ir perėmė velionio palikimą, tapdama, anot dokumentų, oficialia velnio atstove žemėje.

O kur Dievas?

Ne ką mažiau keista amerikietė visą savo turtą paprašė palikti... Dievui. Užginčyti šio testamento niekas nesiryžo ir paskutinės valios vykdymas buvo perleistas vietos šerifui. Anot oficialios ataskaitos, apygardos teritorijoje paveldėtojas nebuvo rastas. Taigi kam atiteko pinigai? Žinoma, apygardos biudžetui.

Aktorius – tai pašaukimas

Argentinietis Juanas Potomaki visą savo gyvenimą pašventė Buenos Airių miesto teatrui. Jis taip mylėjo sceną, kad užrašė teatrui daugiau kaip 100 tūkst. dolerių – mainais į tai, kad ir po savo mirties jis atliks pagrindinius vaidmenis, tiksliau tariant, vargšo Joriko kaukolės „vaidmenį“ visuose „Hamleto“ pastatymuose.
 

Komentarai (1)