Sprogimas yra labai efektingas vaizdas kiekviename filme. Į dangų pakyla liepsnos kamuoliai, į šalis pasklinda šipuliai, o herojus vos išvengia mirties. Arba sprogimą sukelia pats, o tada į jį net nežiūri. Tačiau realybėje sprogimai atrodo visai kitaip. Štai 7 mitai, kuriuos jums įteigė filmų kūrėjai.

1. Susidūrimai sukelia sprogimus

Automobilių avarijos beveik niekada nesibaigia sprogimais. Net nuo didžiausios uolos nukritęs automobilis greičiausiai nesprogs. Filme „Uola“ (1996) nevaldomas tramvajus rėžiasi į pastatytus automobilius. Štai kas iš to išeina:

Aišku, realybėje viskas atrodytų kur kas nuobodžiau - jokių sprogimų tokia avarija nesukeltų. Sprogimui reikia itin degių medžiagų bei kokio nors indo, kuris galėtų sulaikyti slėgį, kad sprogimas įvyktų apskritai. Jei automobiliai taip sproginėtų, avarijos miestuose visada baigtųsi itin šiurpiai.

2. Galima nueiti nepažiūrėjus į sprogimą

Kieti vyrai į sprogimus nežiūri. Tai - daugybės filmų kūrėjų pamėgtas motyvas. Tačiau iš tiesų būtų sunku tiesiog sprogimui atsukti nugarą ir ramiai nueiti. Net jei liepsnų liežuviai nepasiekia herojaus, jį tikrai pasieks sprogimo banga. Ji parbloškia žmones, sukelia vidinės ausies ir net vidaus organų pažeidimus. Taigi, nuo sprogimų reikia bėgti, o ne ramiai nueiti.

Beje, slėptis šaldytuve irgi nėra jokios prasmės - jis sprogimo bangos bus tiesiog sutraiškytas

3. Bombos dažniausiai turi laikmatį

Laikmačiai kartais iš tikrųjų yra naudojami, bet pakankamai retai. Iš tikrųjų savadarbiai sprogmenys nėra tokie patikimi, kad juos būtų galima valdyti kokiais nors elektroniniais laikmačiais. Ir net jei toks laikmatis būtų naudojamas, greičiausiai jis neturėtų tokio gražaus, ryškaus ekrano su atgal besisukančiais skaičiais.

4. Bombos turi spalvotus laidus

Ar galite įsivaizduoti itin blogą žmogų, kuris siekia kažką sunaikinti, tačiau vis tiek yra pakankamai tvarkingas, kad savo sprogstamiesiems įtaisams suteiktų skirtingų spalvų laidus? Taip tiesiog nebūna. Ir niekas tų laidų nekarpo - tai nėra veiksmingas būdas bomboms nukenksminti.

5. Lašantis benzinas ir ugnis bet kurį automobilį paverčia bomba

Benzinas yra degus skystis, tačiau jis dega palyginti lėtai. Jei kas nors padegs iš važiuojančio automobilio bėgantį benziną, ugnis mašinos tikriausiai niekada ir nepavys. O jei pavys, jai nepavyks patekti į degalų baką. Net jei automobilis stovi, benzinas gali sukelti tik didelį gaisrą, bet sprogimo - nelabai.

6. Granatos sukelia didžiulius ugningus sprogimus

Sprogstamųjų medžiagų granatose - vos keli gramai. To pakanka, kad į šalis būtų paskleistos skeveldros, tačiau didelių ugnies kamuolių nebūna.

7. Sprogimai visada atrodo kaip ugnies kamuoliai

Sprogimas gali atrodyti kaip didžiulis besiplečiantis ugnies kamuolys, tačiau tik tada, jei sprogimo banga į talis išsviedžia itin degias medžiagas. Jei naudojami sprogmenys, ugnies greičiausiai nebus - visą žalą padarys tik sprogimo banga, kuri, beje, dar ir neleis užsidegti aplink esančioms medžiagoms. Sprogimo centre susidaro vakuumas, todėl dažnai ugniagesiai net neturi ko gesinti. Aišku, viskas priklauso nuo sprogimo pobūdžio ir priežasčių, tačiau kai filmuose matote ugninguose sprogimuose pranykstančius pastatas, turėtumėte susimąstyti, kas iš tiesų dega. Plytos? Plienas? O gal mediena, kurią irgi nėra taip lengva uždegti? Iš tiesų, dažniausiai tai - kompiuteriais sukurti efektai arba degančių dujų kamuoliai.

Komentarai ()