Lietuvos ir Estijos valdžios sprendimų lyginimas jau yra tapęs tautosaka. Nors estai ir laikomi lėtapėdžiais, tačiau pasaulinės pandemijos metu Estija veikė ne tik greičiau, o kartais ir dosniau. Estai teikė pagalbą kur kas platesniam skaičiui verslo sektorių, sumažino socialinius mokesčius, akcizus dyzelinui ir metė rimtą konkurencinę pirštinę Lietuvai, sako Šiaurės šalių teisinių paslaugų firmos „Fondia Lietuva“ vadovė Jurgita Vaičiulionienė.

Viena dažniausiai politikų lūpose linksniuotų priemonių – pagalba verslui, siekiant išlaikyti darbo vietas. 

„Estijoje parama gaunama greičiau, lyginant su  Lietuva, sumos yra didesnės, bet paramos trukmė – gerokai trumpesnė. Paramą norinčios gauti įmonės turi įsipareigoti darbuotojus išlaikyti panašiai – jei Lietuvoje įsipareigojimas galioja tris mėnesius po subsidijų teikimo pabaigos, estai turi įsipareigoti neatleisti darbuotojų iki rugsėjo. Tačiau nesilaikant įsipareigojimo pasekmės skirtingos: estų verslininkai turėtų grąžinti gautas sumas, o lietuviai 12 mėnesių negalėtų dalyvauti remiamojo įdarbinimo ir panašiuose projektuose“ – sakė „Fondia Lietuva“ vadovė Jurgita Vaičiulionienė. 

Šiuo metu Estijoje dėl kompensacijų gali kreiptis įmonės, atitinkančios bent du iš trijų kriterijų: pirma – lyginant su praėjusiais metais praradusios 50 proc. savo pajamų, antra – tos, kurių bent 50 proc. darbuotojų neturėjo darbo, trečia – kurių darbuotojų atlyginimai sumažėjo bent 30 proc. Atitinkant šias sąlygas darbdavys turi mokėti 150 eurų, o likusi atlyginimo dalis, neviršijanti 800 eurų ir ne didesnė nei 50 proc. buvusio atlyginimo, apmokama valstybės. Tokia tvarka galioja iki birželio pabaigos.

Lietuvoje, tuo tarpu, iš pradžių parama buvo skiriama už į prastovas išleidžiamus darbuotojus. Šiuo metu jau galima kreiptis ir dėl pagalbos dirbantiems darbuotojams išlaikyti. Priemonė galios iki metų pabaigos, tuo tarpu estai kol kas neturi sprendimų laikotarpiui nuo birželio. Taip pat Lietuvoje svarstomos subsidijos, turėsiančios padėti išsaugoti darbo vietas vyresniems darbuotojams.

Mokesčių atidėjimo sistema Lietuvoje dosnesnė

Mokesčių atidėjimo sistemos Estijoje ir Lietuvoje panašios, nors mechanizmai ir kiek skiriasi. Vis dėlto, „Fondia Lietuva“ vadovės Jurgitos Vaičiulionienės teigimu, Lietuvoje mokesčių ir socialinio draudimo įmokų atidėjimo sistema yra dosnesnė nei Estijoje.

Lietuvoje nuo kovo 16 dienos iki karantino pabaigos bei 2 mėnesius po karantino pabaigos, įmonėms, įtrauktomis į Valstybinės mokesčių inspekcijos parengtą sąrašą, neskaičiuojami delspinigiai bei netaikomas nesumokėtų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų išieškojimas. Pasibaigus karantinui įmonės gali kreiptis dėl nesumokėtų mokesčių ir įmokų atidėjimo. 

Estijoje kovo ir balandžio mėnesiais taip pat nebuvo skaičiuojami delspinigiai, bet ši tvarka pasibaigė pasibaigus ekstremaliai situacijai (gegužės 18 d.). Dabar palūkanos yra sumažintos du kartus iki gruodžio 31 dienos.

Estai sumažino socialinius mokesčius, PVM ir metė pirštinę Lietuvos degalų prekiautojams

Nors Estijoje mokesčių atidėjimas – mažiau dosnus nei Lietuvoje, estų verslininkai laimi dėl sumažintų mokesčių. 

„Lietuvoje mokesčiai nebuvo sumažinti, nors ir tęsiasi kalbos dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimo. Tuo tarpu Estijoje trims mėnesiams „nuimtos“ socialinio mokesčio „grindys“. Akcizai sumažinti dvejiems metams į priekį, sumažintas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM) elektroniniams leidiniams ir knygoms“ – sakė J. Vaičiulionienė. 

Estijos nacionalinis transliuotojas pranešė, kad akcizai dyzeliniams degalams sumažinti nuo 493 iki 372 eurų tonai degalų ir jų priedų, tuo pačiu paminėdami, kad dabar jie bus tokie patys, kokie yra Lietuvoje. Estijos Vyriausybė viliasi, kad tai padės transporto kompanijoms sugrįžti į Estiją ir būtent joje, o ne Lietuvoje pildytis savo kuro atsargas. Taip pat sumažinti akcizai gamtinėms dujoms ir elektrai (pastarasis – iki mažiausios ES leistinos ribos – 4,47 eurų už MWh).

Pasak J. Vaičiulionienės, estai skiria didesnę paramą, nes ją užtikrina sklandus mokesčių surinkimas. O tai užtikrinti lengviau dėl paprastesnės mokesčių sistemos.

Parama skirtingiems ekonominiams sektoriams

Estijoje balandžio mėnesį buvo palyginti aktyviai planuojamos subsidijos apgyvendinimo, restoranų, kelionių agentūrų ir turistinių vietų sektoriams ir buvo gautas Europos Komisijos (EK) pritarimas daugiau nei 25 milijonų eurų paramos paketams. Lietuvoje gegužės viduryje patvirtintas 45 milijonų eurų vertės projektas turizmo industrijai, pradėjęs veikti tik birželį. 

„Estijos apgyvendinimo agentūroms skirtos subsidijos nuo 2 iki 60 tūkst. eurų, restoranams – nuo 2 iki 30 tūkst. eurų, kelionių agentūroms – nuo 2 iki 60 tūkst. eurų, turistinėms vietoms – iki 3 tūkst. eurų“ – sakė „Fondia Lietuva“ vadovė Jurgita Vaičiulionienė. 

„Įdomu, kad Estijoje valstybė kompensuoja kultūrinių ir sporto renginių, atšauktų kovo ir balandžio mėnesį, išlaidas. Lietuvoje, kaip žinome, tokios praktikos nėra“ – sakė „Fondia Lietuva“ vadovė Jurgita Vaičiulionienė. 

Estijoje gausiau stimuliavimo paketų ir kitiems ekonomikos sektoriams – miškininkystei, transportui, kultūrai ir sportui, statybų bei telekomunikacijų sektoriams. Abi šalys teikia paramą žemės ūkiui.

Estija parengė naują priemonę, kurios biudžetas 17 mln. eurų, kuri skirta kurti naujus ar ženkliai pakeisti esamus produktus ar paslaugas, kurie padidintų pajamas iš tarptautinės prekybos. 75 proc. šio biudžeto skirta nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. 

Komentarai ()