Lietuvoje svarstoma galimybė uždrausti prekybą aromatizuotais elektroninių cigarečių skysčiais, siekiant apriboti jų vartojimą tarp jaunimo. Kai kurių tyrimų duomenimis, šis sprendimas gali turėti daug žalingų padarinių, nes juose dar kartą paneigiamas priežastinis ryšys tarp prekybos aromatizuotais skysčiais ir jaunų žmonių pomėgio vartoti tabaką.

Daugiau jokių abejonių dėl mažesnio elektroninės cigaretės kenksmingumo

Jau maždaug dešimt metų masiškai parduodamos elektroninės cigaretės vis dar yra nuolat stebimos mokslo bendruomenės, kuri siekia įvertinti jų, kaip mažesnės rizikos alternatyvos įprastoms cigaretėms, poveikį. Gauta pakankamai mokslinių duomenų, kad patvirtintumėme, kad elektroninės cigaretės yra daug mažiau toksiškos nei įprastos cigaretės, ypač dėl to, kad jose nėra daugelio labai kancerogeninių toksinių medžiagų. Jungtinėse Amerikos Valstijose „National Academy of Sciences, Engineering and Medicine“ teigia, kad „elektroninės cigaretės gali būti daug mažiau kenksmingos nei cigaretės, kuriose yra tabako“, tuo tarpu „British Royal College of Physicians“ daro išvadą, kad elektroninės cigaretės „yra daug mažiau kenksmingos nei tabako rūkymas“.

Nors Prancūzija ilgą laiką įtariai vertino elektronines cigaretes vadovaudamasi atsargumo principu, dabar sveikatos priežiūros institucijos ir mokslo draugijos linkusios pripažinti, kad jos yra mažesnės rizikos alternatyva tabakui. Nacionalinė medicinos akademija 2019 m. gruodžio 12 d. paskelbtame pranešime primena „įrodytą elektroninės cigaretės naudą“ ir nurodo, kad „trūkumai (joms) priskiriami nepagrįstai“. Pastaraisiais metais apie elektronines cigaretes iš tiesų sklandė melagingi gandai ir buvo atliekami priešiški moksliniai tyrimai, kurių metodika abejotina. Vienas iš jų paskelbtas prestižiniame žurnale „American Journal of Preventive Medicine“, kuriame elektroninėms cigaretėms priskiriama atsakomybė už daugelį kvėpavimo takų ligų atvejų, privertė medikų bendruomenę sukilti, ji suabejojo daugeliu metodologinių aspektų ir išvadų patikimumu. Tyrimas taip pat sukėlė Prancūzijos medicinos akademijos pasipiktinimą, kuri suskubo priminti, kad „700 000 rūkalių dėl jos (elektroninės cigaretės) metė rūkyti“. Nuo 2016 m. Prancūzijos nacionalinė sveikatos priežiūros institucija (HAS) elektronines cigaretes laiko „pagalbine priemone, padedančia rūkantiesiems mesti arba sumažinti tabako vartojimą“.

Neatrodo, kad jaunimas pradeda rūkyti dėl elektroninių cigarečių

Nors dabar pripažįstama, kad elektroninė cigaretė yra įprastinių cigarečių alternatyva, kelianti mažesnę riziką ir kartais veiksmingesnė už tradicinius pakaitalus (pleistrus, kramtomąją gumą ir kt.), vis dar baiminamasi dėl tariamo jos vaidmens jaunų žmonių priklausomybės nuo nikotino atsiradimo. Šie nuogąstavimai paskatino Nyderlandus apsvarstyti galimybę 2020 m. pabaigoje uždrausti aromatizuotus elektroninių cigarečių skysčius. Tačiau 2020 m. gruodžio–2021 m. vasario mėn. vykusiose viešose konsultacijose dalyvavusi Nyderlandų visuomenė griežtai nepritarė šiam planui, todėl kvapiųjų medžiagų draudimas Nyderlanduose dar nėra netaikomas. Danijoje aromatizuotais skysčiais nebebus prekiaujama nuo 2022 m. kovo 31 d. Lietuvoje šiuo metu rengiamasi priimti panašų įstatymo projektą. Apie naująjį reglamentavimą pranešta Briuseliui, kad kitos valstybės narės galėtų pateikti pastabas dėl šios priemonės poveikio vidaus ir ES rinkai. Įstatymas galėtų įsigalioti 2022 m. liepos 1 d. galiausiai uždraudžiant visus aromatizuotus elektroninių cigarečių skysčius, nepriklausomai nuo to, ar juose yra nikotino, ar ne. Įstatymas, kuris gali paskatinti kitas Europos šalis pasekti šiuo pavyzdžiu ir galbūt sukelti grėsmę Europos Komisijos kovos su vėžiu planui, kuriuo siekiama iki 2040 m. sumažinti tabako vartojimą Europos Sąjungoje iki 5 % gyventojų.

Savo ruožtu mokslinė literatūra iš esmės yra labai nevienareikšmiška dėl tokio pobūdžio elektroninėms cigaretės taikomų griežtai priešiškų priemonių. 2019 m. balandžio 1 d. žurnale „Tobacco Control“ paskelbtame Didžiosios Britanijos lyginamajame 250 000 jaunų žmonių tyrime nustatyta, kad masinė elektroninių cigarečių prekyba nepadidino rūkymo paplitimo. Nuo 1998 iki 2015 m. bent kartą rūkiusių jaunuolių skaičius netgi sumažėjo nuo 60 % iki 19 %, o reguliariai rūkančių jaunuolių skaičius sumažėjo nuo 19 % iki 5 %. Išvadas patvirtina 2016 m. vasario 22 d. Vyriausiosios visuomenės sveikatos tarybos pranešimas, kuriame, priešingai, teigiama, kad „elektroninės cigaretės gali (netgi) atitolinti rūkymo pradžią“.

Klaidinantis požiūris į aromatizuotus skysčius

Mokslo bendruomenė taip pat nagrinėjo ne mažiau opų aromatizuotų skysčių klausimą. Ir šiuo atveju neįmanoma nustatyti tvirto priežastinio ryšio tarp prekybos aromatizuotais skysčiais ir didėjančio rūkančiųjų skaičiaus jaunimo tarpe. 2021 m. gegužės 24 d. žurnale „Jama Pediatrics“ paskelbtame tyrime, kurį atliko „Yale School of Public Health“ tyrėjų komanda, teigiama, kad priemonės, draudžiančios aromatizuotus elektroninių cigarečių skysčius, turėjo daug žalingų padarinių San Franciske, kur nuo 2018 m. uždrausta jais prekiauti. Tyrimo išvadose teigiama, kad „tikimybė, jog San Francisko mokyklų rajonuose jaunimas rūkys įprastas cigaretes, padvigubėjo, palyginti su tais rajonais, kuriuose nėra tokio draudimo“.

Pasak pagrindinės tyrimo autorės, YSPH sveikatos politikos docentės Abigail’ės Friedman, „kvapiųjų medžiagų draudimas gali panaikinti pagrindinę motyvaciją (jauniems žmonėms) rinktis elektronines cigaretes, o ne rūkymą, todėl kai kurie iš jų vėl pradės rūkyti įprastas cigaretes“. Pasak jos, susidūrus su tokia realybe, valdžios institucijos turėtų itin atsargiai priimti su kova su rūkymu susijusius sprendimus. Aršus kovotojas su rūkymu prancūzų pneumologas profesorius Bertrand’as Dautzenberg’as taip pat pritaria Abigail’ei Friedman. „Jei vartotojai nebegalės rasti jiems patinkančių produktų, jie arba grįš prie tabako (dėl kurio žūsta 50 % jo nuolatinių vartotojų), arba imsis patys gaminti skysčius, rizikuodami patirti nelaimingų atsitikimų“, – teigė jis laikraščiui „Le Figaro“.

Nepaisant masinio elektroninių cigarečių paplitimo, jaunų europiečių tarpe rūkančiųjų skaičius 2020 m. sumažėjo iki 20 %, palyginti su 2014 m., kai šis skaičius siekė 25 %. Teigiama mažėjimo tendencija, kuriai Europoje grėsmę gali kelti prieš rūkymą nukreipti įstatymai, dėl kurių bus sunkiau pateikti visuomenei, įskaitant Lietuvoje, perspektyvias alternatyvas įprastoms cigaretėms. Šie teisėkūros projektai taip pat turėtų kelti nerimą politikos formuotojams, nes kas šešta mirtis Europos Sąjungoje vis dar yra susijusi su rūkymu.

Komentarai ()