Nelaiminga moteris 25 metus slapta laikyta uždaryta mažame kambarėlyje. Galiausiai policijai ją suradus, kambaryje laukė siaubingas vaizdas.

Blanche Monnier buvo nuostabiai graži mergina iš Prancūzijos, kurios gyvenimas buvo vienas tragiškiausių. Ji gimė 1849 m. kovo 1 d. Puatjė, Prancūzijoje, tuo metu manyta, nuostabioje šeimoje. Jos grožis, fizinė išvaizda ir gera prigimtis patraukė daug dėmesio, o svarbiausia – daug potencialių piršlių. Jos tėvai buvo aristokratai ir labai nenorėjo ištekinti gražios dukters.

Paauglystės įkarštyje ji pritraukdavo daug piršlių iš aukštuomenės, gaudavo daug laiškų. Tai pasiekė tokį tašką, kai Louise Monnier (jos motina) tai labai supykdė, nes ji manė, kad jos dukra yra per brangi santuokai.

1874 m., būdama 25 metų, ji panoro ištekėti už vyresnio advokato, kuris nepatiko jos motinai Louise; ji tvirtino, kad jos dukra negali ištekėti už „vargšo advokato“. Vieną dieną Blanche tiesiog pradingo.

Izoliuota nuo visko ir visų

Louise Monnier visam laikui užrakino dukrą mažame kambarėlyje palėpėje, užsandarinusi langus, kad Saulės šviesa jos nepasiektų, o svarbiausia, niekas jos nematytų. Dėl to Blanche liko izoliuota nuo viso pasaulio, išskyrus savo tėvus, brolį ir tarnus namuose. Jai nebuvo leista pakilti nuo lovos savo kambaryje ir jai nebuvo leista laikytis elementarios higienos. Pusę savo gyvenimo Blanche gulėjo lovoje, kur valgė, šlapinosi ir tuštinosi.

Nė vienas iš jos draugų nežinojo, kur ji yra, o advokatas, už kurio ji norėjo ištekėti, netikėtai mirė 1885 m.

Blanche tėvai pasakė savo draugams ir artimiesiems, kad ji buvo išsiųsta į kokią nors internatinę mokyklą Jungtinėje Karalystėje ir dėl savo grafiko ji negalėjo greitai grįžti namo.

Siaubingas atradimas

Po 25 metų, 1901 m. gegužę 23 d., Paryžiaus generalinis prokuroras gavo anoniminį laišką, kuriame teigiama, kad gerai pažįstama Paryžiaus šeima kažką slepia už uždarų durų. Net iki šiol laiško autorius nežinomas, tačiau istorikai mano, kad tai buvo vienas iš tarnų.

„Turiu garbės pranešti jums apie ypač rimtą įvykį. Kalbu apie moterį, uždarytą ponios Monnier namuose, pusbadžiu ir pastaruosius 25 metus gyvenančią baisiose sąlygose – vienu žodžiu, savo purve.“, - buvo rašoma anoniminiame laiške.

Monnier šeima buvo aukštai vertinama Paryžiaus bendruomenėje, dėl kurios valdžia nesiryžo imtis veiksmų dėl laiške pateiktų teiginių, bet nepaisant to, valdžia išvyko ištirti Monnier dvaro. Iš pirmo žvilgsnio dvaras atrodė „švarus“, kol tyrėjai pastebėjo, kad iš vieno kambario sklinda puvėsių kvapas.

Patekę į patalpą, iš kurios sklido puvėsių kvapas, tyrėjai pastebėjo, kad patalpa jau daugelį metų buvo užrakinta, nes pakabinama spyna atrodė surūdijusi. Pareigūnai sulaužė pakabinamą spyną ir įsiveržė į siaubo kupiną kambarį.

Tęsinys kitame puslapyje:

Vienas policininkas taip apibūdino Monnier būklę ir jos lovą:

„Nelaimingoji moteris gulėjo visiškai nuoga ant supuvusio šiaudinio čiužinio. Aplink ją susidarė tam tikra pluta, sudaryta iš ekskrementų, mėsos, daržovių, žuvies ir supuvusios duonos fragmentų... Taip pat matėme austrių kiautų ir vabzdžių, bėgiojančių Monnier lovoje. Oras buvo toks troškus, o kvapas toks aštrus, kad negalėjome ilgiau pasilikti ir tęsti tyrimą.“

Kambaryje buvo taip tamsu, kad tyrėjai išlaužė lango užtvaras – tai buvo pirmas kartas, kai Blanche išvydo Saulės šviesą, praėjus net 25 metų. Ji tyrėjams pasakė, kad buvo prirakinta grandinėmis 25 ilgus metus ir gavo tik minimalų maisto kiekį, kad išgyventų. Jos sveikatos būklė buvo tokia prasta, kad ji svėrė vos 25 kilogramus ir ji neturėjo jėgų atsistoti ant kojų.

Kai ji buvo nuvežta į ligoninę, ji paminėjo, kaip nuostabu užuosti gaivų orą. Gydytojai minėjo, kaip neįtikėtina, kad jai pavyko išgyventi tokioje žiaurioje būsenoje ir tiek metų nejudėti.

Nelaimingosios likimas

Buvo apklausta visa Monnier šeima. Louise Monnier buvo suimta, tačiau praėjus 15 dienų po įkalinimo mirė nuo, valdžios manymu, širdies ligos, tačiau daugelis mano, kad ji apsinuodijo narkotikais.

Blanche brolis Marcelis Monnier bandė gintis sakydamas, kad jo motina buvo atsakinga už šį nusikaltimą. Nepaisant pateiktų įrodymų, Marcelis buvo nuteistas 15 metų, nes prisidėjo prie Blanche netinkamo elgesio ir įkalinimo, bet vėliau buvo išteisintas pagal apeliacinį skundą; jis buvo pripažintas psichiškai neveiksniu.

Net jei dabar Blanche buvo laisva, gyvenimas jai nebuvo lengvas. Dėl 25 metų įkalinimo Blanche atsirado didelių psichinių problemų ir sveikatos problemų, tokių kaip koprofilija, ekshibicionizmas ir šizofrenija. Dėl visų šių problemų ji buvo paguldyta į psichiatrijos ligoninę, kur 1913 metais mirė.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

History of Yesterday

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()