Akivaizdu, kad programinės įrangos piratavimas šiandien klesti. Su tuo yra susidūręs turbūt kiekvienas nors kiek besinaudojantis informacinėmis technologijomis. Daugelio kompiuteriuose rastume bent vieną „nulaužtą“ programą. Moralizuojančios kalbos, kad taip elgtis negražu ir negarbinga, ilgai neduos jokios naudos, kol piratai jausis nebaudžiami. Tačiau diskutuoti ir nieko nedaryti yra tik laiko švaistymas.

Išsakyti savo nuomonę paskatino tarp dviejų interneto dienoraščių autorių įsipliekusi diskusinė kova ir paskaičiavimai, kiek milijonų praranda lietuviškos programinės įrangos kūrėjai dėl piratavimo. (technologijos.lt red. pastaba: autorius tikriausiai kalba apie tinklaraštyje "Liutauro komentarai" patalpintą straipsnį "Vartotojai vs. programuotojai, muzikantai, …" bei tinklaraščio "nežinau.lt" autoriaus atsakomąjį straipsnį "Iš kur atsiranda piratiniai milijonai" bei vėliau sekusią apibendrinančią Liutauro publikaciją "Lietuviški „Nokia“, „Brainstorm“ ar „Skype“?")

Priskaičiuota buvo apie 350 mln. litų. Buvo paminėta ir „Tilde IT“. Ne tik paminėta, bet ir suskaičiuota, kad jei praėję metai įmonei buvo sėkmingi, tai ji turėjo uždirbti apie 3 mln. litų pardavinėdama „Tildės Biurą 2009“. Skaičius įspūdingas, tačiau ši pinigų suma gaunama tikrai ne už lietuvių kalbos palaikymo programinės įrangos pardavimą. Pirmiausiai, tai net ne įmonės pelnas, o apyvarta ir ji gaunama ne už programinės įrangos pardavimą, o už lokalizavimo (programinės įrangos lietuvinimo ir pritaikymo vietinei rinkai) bei vertimo paslaugas. Lietuva yra ne programinės įrangos kūrėjų, o vartotojų kraštas. Mūsų rinka yra per maža, todėl investuoti savo lėšų į programinės įrangos kūrimą niekas ir neskuba. Galime tik pasidžiaugti, kad užsieniečiai, suprasdami, kad programinė įranga lietuvių kalba bus populiaresnė, vien per „Tilde IT“ tiek daug investuoja į jos lokalizavimą.

Dėl piratavimo ir programinės įrangos „nulaužimo“ tikrai praradome ne vieną tūkstantį litų. Suskaičiuoti nebūtų labai sunku. Pavyzdžiui, dėl dviejų tūkstančių nelegalių programos versijų namų vartotojų kompiuteriuose praradome apie 300 tūkst. litų. Jei suskaičiuotume ankstesnes programinės įrangos versijas, tai suma šoktelėtų dar keliais šimtais tūkstančių litų. Jei tai būtų įmonės kompiuteriai, prarasta pinigų suma būtų didesnė. Programinės įrangos kaina namų ir verslo vartotojams skiriasi.

Priežasčių, kodėl plačiai naudojama piratinė įranga begalė. Ir ne visi tai daro piktybiškai. Kartais tiesiog norėdami išbandyti produktą, tačiau dažniau dėl ekonominių priežasčių. Ypač sunkmečiu. Ar mes reaguojame į piratus? Be abejo, taip. Tikslinė mūsų auditorija yra verslas, o beveik visi nelegalūs „Tildės Biurai“ tūno namų kompiuteriuose. Pamatę, kad naujausia jo versija sparčiai populiarėja tarp piratų, išleidome specialią versiją mokslui ir švietimui. Moksleiviai, studentai, mokytojai, dėstytojai, mokymo įstaigos, ne pelno siekiančios organizacijoms kurį laiką gali programinę įrangą įsigyti pigiau nei įprasta. Artimiausiu metu planuojame dar labiau supaprastinti programinės įrangos įsigijimą namų vartotojams, kurie galės jį susimokėję paprasčiausiai atsisiųsti iš interneto. Jei norės naudotis juo terminuotą laiką, pavyzdžiui, mėnesį už tai turės sumokėti trumpąją žinute vos kelis litus. Viliamės, kad šie žingsniai sumažins nelegalų diegimąsi.

Tačiau vien dejuoti ir skųstis, kad esame apvagiami būtų nesąžininga. Piratavimas mums, programinės įrangos kūrėjams, taip pat ir įrodymas, kad sukūrei populiarų ir gerą produktą, kurį vartotojai nori išbandyti. Tačiau jokiu būdu nesu už piratavimą, tik kiekvienoje situacijoje bandau įžvelgti gerąją pusę. Piratavimas yra paplitęs ir procesas, su kuriuo reikia kovoti visiems drauge, ieškant abiems pusėms priimtinų kompromisų ir naujų verslo modelių.

Vaclovas Pranskūnas, „Tilde IT“ direktorius

Komentarai (86)