"Šaltojo" karo metu vyko daugybė įvairiausių lenktynių tarp Sovietų Sąjungos ir JAV - kosminės erdvės įsisavinimo lenktynės, ginklavimosi lenktynės, šnipinėjimo lenktynės ir... traukinių lenktynės? Pasirodo, mašinose ant bėgių vyko ne ką mažiau "nuožmi" kova nei visur kitur - šios dvi supervalstybės vienu metu siekė pagaminti greičiausią ir prašmatniausią traukinį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
1966 metais "New York Central" perdarė vieną iš savo turimų dyzelinių lokomotyvų - ant jo viršaus sumontavo porą "General Electric J47-19" turbo reaktyvinių variklių, "pasiskolintų" iš "Convair B-36D" - vieno pirmųjų JAV karinių pajėgų tarpkontinentinių bombonešių. Siekiant pagerinti aerodinamines savybes, reaktyviniam lokomotyvui taip pat teko perdirbti korpuso priekį, tačiau toks indėlis pasiteisino - tuo metu buvo pasiektas JAV traukinio greičio rekordas - 286km/h ). Tuo metu tai buvo daugiau reklaminis triukas, bet jis suveikė. Praėjus trims metams Rusijos traukinių inžinierius Kalininskis pradėjo kurti taip vadinamą "greitąjį traukinį-laboratoriją". Sekant JAV pavyzdžiu, buvo modifikuotas traukinio korpusas ir pridėti du lėktuvo "JAK-40" turboreaktyviniai varikliai. Pirmasis testas atliktas 1971 metais. Pasiektas tik 187km/h greitis, tačiau palaipsniui greitis buvo padidintas iki 249km/h.
Vykstant šioms lenktynėms, netikėtai viską nustelbė europietiškojo TGV traukinio bei panašūs Japonijos "Shinkansen" greitųjų traukinių projektai.
Kaip ir amerikietiškasis lokomotyvas, modifikuotas rusų ER22 taip pat buvo nurašytas į metalo laužą, tikėtina, jog kaltas buvo mažas energetinis tokių variklių efektyvumas. Gaila, kad tuometinės dvi galingiausios pasaulio valstybės neinvestavo daugiau į supergreitų traukinių projektus, nors traukiniai yra viena geriausių visų laikų transporto rūšių.