Žymūs JAV profesoriai sinologai Henry Rosemontas Jaunesnysis ir Rogeris T. Amesas sako, kad Kiniją reikėtų suprasti kaip sudėtingą ir įvairialypę šalį, todėl surasti vieningą požiūrį į ją yra neįmanoma. Vienus žavi galimybė šiame didžiausiame pasaulio fabrike užsidirbti, kitus piktina šio fabriko taršos mastai ar kinų gyvenimo sąlygos.

Kinijos ekonomikos augimas pasaulį stebino beveik dešimtmetį, tačiau sparti ūkio plėtra tapo didėjančios turtinės nelygybės ir aplinkos užterštumo priežastimi. Kokia situacija Kinijoje dabar?

H. Rosemontas Jn.: Jaučiamas didelis optimizmas. Net kaimo vietovėse kalbama, kad šiandien gyvename geriau nei vakar, o rytoj gyvensime geriau nei šiandien. Žinoma, geresniu gyvenimu gali džiaugtis ne visi, bet daugumos kinų nuotaikos yra pakilios.

Mane, kaip ir daugelį, stebina greitis, per kurį viskas pasikeitė. Devintame dešimtmetyje mačiau Kiniją badaujančią, dabar ji yra viena iš pasaulio centrų. Žinoma, ir per pastaruosius penkerius metus šalis pasikeitė neatpažįstamai. Šiuo metu, mano manymu, ši dramatiška kaita pradeda stoti. Tai puiki proga Kinijos vyriausybei pradėti spręsti iškilusias socialines ir gamtos užterštumo problemas.

Dažnas vakarietis, išgirdęs kalbą apie Kiniją, skuba pasipiktinti žmogaus teisių nebuvimu šioje šalyje. Ar tokia reakcija adekvati?

R. T. Amesas: Kalbant apie žmogaus teises dažnai susiduriame su nesupratimo problema, nes kitą kultūrą vertiname savaip.

Antra vertus, šnekant apie žmogaus teises reikia nepamiršti išskirti politines teises, t.y. kalbos, religijos, balsavimo laisvės, nešališko teismo. Šalia šių labai svarbių teisių yra ir vadinamosios „antros kartos“ žmogaus teisės, užtikrinančios teisę į pastogę, į maistą ant stalo, į švietimą, į galimybę turėti darbą, socialinį saugumą, sveikatos apsaugą ir pan.

Pirmosios politinės žmogaus teisės Kinijoje paminamos. Tačiau „antros kartos“ žmogaus teisės – kurios Amerikoje net nelabai egzistuoja – Kinijoje po truputi pradeda žydėti.

Kinijos valdžios teigimu, šalyje per metus įvyksta 90 tūkst. „incidentų“, kuriuose žmones protestuoja prieš savo teisių pažeidimus. Dauguma protestuotojų yra pasipiktinę, nes korumpuota valdžia apvogė jų pensijų fondus, didžiuliais mastais teršia gamtą, perkėlinėja žmones iš vietos į kitą vietą.

Šios problemos yra suprantamos Kinijos valdžios viršūnėse, tačiau jas spręsti labai sunku.

H. Rosemontas Jn.: Per neįtikėtiną ekonominį augimą Kinijoje iš skurdo buvo ištraukti apie 300 mln. žmonių, bet dar 400 mln. kinų gyvena žemiau skurdo ribos.

Taigi nors Kinija nepirmauja nei pirmoje žmogaus teisių kategorijoje, nei antroje, dabartinė socialinė valdžios politika veda būtent prie socialinės harmonijos ir žmonės tuo patenkinti.

Kas yra socialinės harmonijos programa?

R. T. Amesas: Šalyje, kurioje gyvena ketvirtadalis Žemės gyventojų, per porą dešimtmečių įvyko staigus perėjimas iš XIX į XXI amžių. Nenuostabu, kad kurį laiką socialinė sėkmė buvo suvokiama gana vakarietiškai – ką uždirbai, to ir esi vertas.

Tačiau ši socialinės harmonijos programa yra bandymas atsakyti į klausimus: ko Kinija siekia šiuo ekonominiu augimu ir kokia jai iš to nauda?

Pašnekovų teigimu, Kiniją susimąstyti privertė ir ekonomikos augimo sukelta ryški atskirtis tarp vargšų ir turtingųjų, tragiškas aplinkos užterštumas ir vis didėjantis Vakarų spaudimas. Kinijos valdžia suprato, kad ir kokia ji bebūtų, nesugebės pasirūpinti visais piliečių reikalais.

Todėl „perauklėjant“ visuomenę didžiulis dėmesys yra skiriamas švietimui, šalies istorijai ir kultūrai. Atsigręžiama į Konfucijaus mokymą, kuriame labai svarbią vietą užima šeima ir santykiai joje. Valdžia tikisi, jog prisideda prie visuomenės kūrimo, kurioje šeima ar miestelio bendruomenė vaidins svarbų vaidmenį sprendžiant įvairius socialinius klausimus.

Be žmogaus teisių problemų Kinijoje labai aktuali aplinkos užterštumo problema. Teigiama, kad Kinija yra didžiausias pasaulyje oro teršos šaltinis...

R. T. Amesas: Gamtos teršimas yra didžiulė kaina, kurią Kinija moka už ekonomikos vystymąsi. Bijau, kad situacijai nepasikeitus, po 20 metų didžiojoje Kinijos dalyje nebus įmanoma gyventi. Jau dabar penktadalis Kinijos vandens yra užterštas taip stipriai, jog jo negalime ne tik gerti, bet ir liesti (tokie yra valdžios duomenys!).

H. Rosemontas Jn.: Kinija su gamta elgiasi taip, kaip likęs pasaulis elgėsi prieš 40 metų. Kas galėjo pagalvoti, kad Meksike bus pardavinėjami šviežio oro balionėliai?

Per paskutinius du dešimtmečius pastebimas Kinijos vystymasis, atrodo, sukūrė Kinijos kaip karinės agresorės įvaizdį. Ar tai tiesa?

H. Rosemontas Jn.: Pasaulyje dominuojančioms JAV Kinija grasina tik ekonomiškai. Manyti, kad bet koks iššūkis yra grėsmė Amerikai yra šovinistiška.

Akivaizdu, kad kariniu požiūriu Kinija JAV nekelia jokių grėsmių. Nors Kinijos kariuomenėje yra apie 2,4 mln. karių (JAV „tik“ 1,4 mln. ), tačiau ji privalo prižiūrėti 13 tūkst. kilometrų pasienio ruožą su nevisada draugiškomis Indija ir Rusija. Be to, kinų kariuomenė gelbsti po žemės drebėjimų ir kitų stichijų – viso to JAV kariuomenė nedaro.

Kinijos oro pajėgos yra beviltiškai pasenusios, dažnas lėktuvas yra 40 metų senumo – jų puolimą atremtų ir modernia ginkluote iš JAV apsirūpinęs Taivanis.

Pašnekovų teigimu, silpniausia Kinijos karinė grandis yra laivynas, kurio ji paprasčiausiai neturi. Iš 20 pasaulyje patruliuojančių lėktuvnešių 12 priklauso JAV, o Kinija neturi nei vieno.

2006 metų duomenimis Kinija turėjo 7 atominius povandeninius laivus, kurių nei viename nebuvo atominio ginklo, o JAV – per 70 ir visuose buvo po bent kelias atomines galvutes.

Be to, kuriant jūrų laivyną itin svarbų vaidmenį vaidina karinės užjūrio bazės, kuriuose laivai prisipildo kuro ir kitų išteklių. Užsienyje JAV 2006 metais buvo dislokavusi per ketvirtinį milijono karių, Kinija – nei vieno.

Pašnekovai įsitikinę, kad mitą apie karinę Kinijos grėsmę kuria JAV karo pramonės atstovai: šis sektorius labiausiai pelnosi iš naujų lėktuvnešių, povandeninių laivų ir kitos karinės technikos gamybos, todėl jam reikia tikinti Ameriką ir jos šalinininkus didžiulio priešo egzistavimu.

H. Rosemontas Jn.: Nors nesame karo ekspertai, bet suprasti, kad joks bombonešis nesutrukdys jauno irakiečio savižudžio tikslams, gali kiekvienas.

Pašnekovų teigimu, Kinija niekada nebuvo didžiulė agresorė. Tokia tapti ji nesiruošia ir artimiausiu metu. Kinijos valdžia supranta, kad ekonomikos augimui lėtėjant daug svarbiau yra bandyti išspręsti jau susidariusias socialines ir ekologines problemas, o ne investuoti į karo pramonę.

Kaip Kiniją paveiks ekonominė krizė?

Pašnekovai neabejojo, kad pasaulinė krizė jau veikia Kiniją. Tačiau prognozuoti, kokias pasekmes krizė sukels antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje, nesiryžo.

Sinologų manymu, po šios krizės JAV turėtų po truputį prarasti savo absoliutų dominavimą pasaulyje, bet profesoriai pridūrė, kad tokie pokyčiai neįvyksta akimirksniu.

Paklausti, kokią vietą Kinija užims pasaulyje, pašnekovai teigė, kad ji, kartu Europos Sąjunga ir JAV, bus pasaulyje pirmaujančios šalys.

Panašu, kad apie Kiniją labai sunku susidaryti vieną nuomonę. Ar tai tiesa?

H. Rosemontas Jn.: Į Kiniją galima žiūrėti dviems būdais. Per vienus akinius matytume daug jaunų antreprenerių – kurių dauguma moterys, – važinėjančių naujutėliais BMW, gurkšnojančių latė kavą, vaikštančių į naktinius klubus, leidžiančių savo vaikus į prestižines mokyklas, žodžiu, nestokojančių pinigų.

Kita vertus, Kinija yra šalis, kurioje korumpuota valdžia bendradarbiauja su stambiuoju kapitalu, išstūminėja žemdirbius iš jų dirbamų žemių, pažeidinėja žmonių teises ir pan.

Sąrašą galime tęsti ir tęsti, tačiau svarbiausiai, kad Kinija yra didžiulė ir nuostabi šalis, kurioje rasite visko.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: lrt.lt

Autoriai: Juozapas Paškauskas

Komentarai (0)