Portalo interviu. Psichologo profesija iš arčiau (Video)  (4)

Šį kartą portalo svečiuose – profesionali psichologė Genovaitė Petronienė, kuri jau 14 metų teikia ne tik psichologinę, bet ir psichoterapinę pagalbą. Pasak pačios Genovaitės, “psichoterapeutas- tai kunigas ir detektyvas viename. Suteikimas logikos skausmui- kaip žemėlapio įteikimas. Psichoterapijos metu randama vieta ir laikas įdėmesniam įsižiūrėjimui į gyvenimą. Nedaug esama vietų ir laiko, kur žmonės susitiktų dėl tiesos.”

Kaip ir buvome žadėję, psichologė surado laisvą minutę ir atsakė į mūsų pateiktus klausimus, kuriuos parengėme pagal skaitytojų siūlytas temas. Tiesa, klausimų šioje temoje buvo pateikta pačių įvairiausių, tad mes juos truputi „prafiltravome“ ir į šį pirmąjį interviu pateko tik tie, kurie labiausiai susiję su interviu tema – psichologo profesija, studijomis ir žmogiškosiomis savybėmis, kuriomis turi pasižymėti šią specialybę pasirinkęs žmogus.

Bendrai apie psichologo profesiją

Kartais juokaujama, jog dažnai psichologiją renkasi tie žmonės, kurie patys turi psichologinių problemų ir tiesiog ieško jų sprendimo būdų. Ar tai tiesa ir jeigu tiesa, ar vėliau šie dalykai netrukto profesinėje veikloje?

Manau, kad iš dalies tiesa. Šie dalykai gali trukdyti, o gali padėti tolesnėje veikloje. Padeda, jei problemos ne pernelyg gilios ir jas pavyksta išspręsti. Tokie psichologai geriau supranta klientus. Jei problemų spręsti nesiseka, tai jos trukdo ir padėti kitam, ir iš viso apie problemas nesinori galvoti.

Ar nėra pavojau gilinantis į kitų žmonių problemas su jais susitapatinti ir „užsikrėsti“ jų problemomis?

Gali „užsikrėsti“ jei pats turi panašią problemą, bet jos nepripažįsti. Kitu atveju - atvirkščiai, svetimos problemos veikia kaip skiepas, pamatai iki ko galima prieiti ir pačiam nebesinori liguistai elgtis.

Ar psichologai turi pakankamai darbo ir yra garantuoti dėl finansinės ateities? Kokios šios specialybės perspektyvos Lietuvoje?

Šiuo metu darbo patyrusiam psichologui yra daug - klientų pakanka. O mažesniuose miestuose psichologų trūksta. Pradedančiajam gali būti sunkiau, bet mažai apmokamų darbų yra, ypač darbe su vaikais.

Kokia veikla užsiima psichologai – tik pacientų konsultavimu ar turi papildomų, antraeilių pareigų?

Psichologo veikla yra gana įvairi ir tikrai nepasiriboja vien pacientų konsultavimu. Medicinos įstaigose svarbi darbo dalis yra testai, psichodiagnostika. Organizacinėje psichologijoje - atrankos, mokymai. Pedagoginėje - pamokos.

Būnant psichologu reiktų orientuotis į samdomo darbo perspektyvas ar asmeninio kabineto įkūrimą ir verslo įmonės įforminimą? Kuris iš šių variantų dažniausiai sutinkamas tarp psichologų?

Kol kas „privatininkų“ nėra labai daug. Į individualaus kabineto kūrimą verta orientuotis, jei gerai sekasi ir jau turi žinomą vardą. Kitu atveju geriau būti samdomu.

Norint dirbti psichologu užtenka turėti atitinkamą diplomą ar tenka laikyti papildomus kvalifikacinius egzaminus licenzijos gavimui?

Jeigu norima orientuotis į privačią veiklą, būtinai reikia baigti psichoterapinį institutą, mokytis jame apie keturis metus ir sumokėti nemažai pinigų ( apie 5 tūkstančius litų į metus), nes gydymo universitetuose neišmoko. Na, o samdomoje psicholo veikloje tereikia universiteto išduoto diplomo.

Ar psichologai turi juridinę atsakomybę – tarkim, psichologo konsultuojamas pacientas ima ir nusižudo. Ar tai kaip nors įtakoja psichologo ateitį?

Yra sudaryta etikos komisija, kuri tiria klientų ar jų artimųjų skundus. Kol kas psichologo ateitį įtakojančių sprendimų neteko girdėti, nes kas vyksta konsultacijoje, labai sunku įrodyti. Mažiausiai tikėtina, kad psichologą baustų dėl kliento savižudybės, ne kartą taip buvo, bet niekas to nenagrinėja.

Ar psichologinė žinios, įgytos dirbant profesinį darbą, pritaikomos realiame gyvenime? Galbūt jos padeda kurti šeimyninius santykius?

Taip, šios žinios pritaikomos. Daugelio psichologų jei ne pirma, tai antra šeima yra pavykusios, nesigirdi ir didesnių problemų auginant vaikus.

Kokias žmonių problemas psichologams dažniausiai tenka spręsti?

Santykių, vienišumo, depresijos, paniko priepuolių, darbo santykių, baimių, konfliktų ir kt. problemas.

Psichologija bei psichoanalizė – galimybės ir ribos

Kaip manote, ar žmogus norintis padėti kitiems, iš pradžių turi pažinti save?

Be jokios abejonės, kitaip neįmanoma.

Ar kada nors bandėte klausti savęs kas yra 'Aš' ir jei taip, ar suradote atsakymą?

Klausiu to savęs labai dažnai, kadangi vis keičiuosi.

Ar psichologas į žmogų žiūri kaip į sudėtingą mašiną ar kaip į sielą turintį stebuklą?

Labiau pirmas variantas, bet ne griežtai taip. Tai priklauso nuo konkretaus psichologo.

Ar žmogus yra gražus psichologo akimis? Juk jį mato su visais trūkumais.

Žiūrint ką laikyti grožiu. Kai matosi trūkumai, tas grožis įgauna egzistencinį atspalvį. Bet ne visi psichologai linkę į darbo estetizavimą.

Ar psichologijoje taikomi gydymo būdai veikia visais atvejais?

Ne, 70 proc.- geriausiu atveju.

Ar gilinantis į visą ko prasmę nenukrypstama į nihilizmą?

Jokiu būdu. Į nihilizmą nukrypstama, kai žmogus skęsta abejonėse, apmąstymuose. Bet žodis „gilinimasis“ reiškia ir bandymą tą dalyką apčiuopti jausmais, intuicija, o tai viską sustato į vietas.

Ar psichologija, besigilinanti į individų veiksmų priežastis, bus pajėgi įveikti prognozuojamų ateities socialinių – masinių krizių (žmonių populiacijos augimą, skurdo didėjimą, žmonių migracija dėl klimato kaitos ir pan.) sukeltas psichologines problemas?

Spėju, kad ne visas

Kaip yra su psichoanalize? Daug kas ją yra apšaukę tiesiog pseudomokslu ir šarlatanizmu. Kieno pusėje, Jūsų manymu, nusvyra svarstyklės ginče tarp psichoanalizės ir neuro-mokslo?

Psichoanalizė visame pasaulyje pripažinta kaip rimta ir moksliška psichoterapijos rūšis, gausiai finansuojama daugelyje valstybių. Neuromokslas sparčiai vystosi ir jo reikšmė gali didėti.

Kiek į priekį pažengė psichoanalizė nuo Froido laikų, siekdama užsitarnauti garbingo mokslo vardą?

Nuo Froido nueita labai toli, pvz. seksualiniai impulsai užleido vietą „aš“ kūrimui santykiuose. Kita vertus, nemažai Froido atradimų tebegyvuoja.

Galvojantiems apie psichologijos studijas

Ką patartumėte baigiamųjų klasių moksleiviams, kurie dar nėra galutinai apsisprendę dėl studijų krypties, tačiau turi polinkį į psichologiją?

Patarčiau pabandyti savo jėgas savanoriškose organizacijos, tokiose kaip Vilniaus Jaunimo linija ar vaikų linija - konsultavimas telefonu. Paskaityti daugiau psichologinių knygų. Svarbiausia - pajausti, ar nuo problemų jau dabar nesidaro bloga, ar jos suprantamos, ar įdomu.

Kokių savybių žmonės galėtų rintis šią profesiją?

Visų pirma- jautrūs; antra - draugiški, atjaučiantys; trečia - aukšto intelekto, kūrybiški.

Į kokius kriterijus siūlytumėte atsižvelgti renkantis psichologijos studijoms mokymo įstaigą?

Sunkiausia studijuoti VU, bet ten ir daugiausia galima išmokti.

Kokius mokymo dalykus (mokykloje bei universitete) labiausiai reikia išmanyti, siekiant būti geru psichologu?

Reikia domėtis grožine literatūra, suprasti herojų motyvus; neturėti didelių sunkumų su tiksliaisiais mokslais; labiau svarbu humanitarinis profilis.

Ar psichologijos studijos yra sudėtingos?

Ne, jos visų pirma yra labai įdomios, reikalauja šiek tiek triūso, bet beveik nebūna, kad koks nors žmogus nepajėgtų jose mokytis, kaip būna pvz. su tiksliaisiais mokslais.

Jeigu susidomėjote psichologo profesija arba norėti kažko asmeniškai paklausti psichologės, galite aplankyti jos asmeninį tinklapį www.psichologas.info – ten rasite ne tik kontaktinę informaciją, bet ir labai daug įvairių pažintinių straipsnių apie psichologiją ir savęs pažinimo iššūkius.

Prie to pačio galite pažiūrėti Lietuvos darbo biržos parengta trumpą psichologo profesijos pristatymą. Tiesa, jame kalbinama ne mūsų interviu pašnekovė, bet psichologijos docentė Pociūtė.

Komentarai (4)