Laimis Žmuida. Ekologiška tekstilė  (4)

Šiais metais didžiausioje tarptautinėje ekologiškų produktų parodoje BioFach išskirtinis dėmesys jubiliejaus proga skirtas tekstilės gaminiams - ekologinės tekstilės salėje buvo per 40 dalyvių su moderniais, madingais, tačiau aplinkai "draugiškais" drabužiais.

Ekologinės tekstilės sritis pasaulyje dar tik pradeda vystytis, o Lietuvoje jos kol kas beveik nėra. Kodėl? Galbūt todėl, kad drabužio kelias yra žymiai ilgesnis ir paslaptingesnis už duonos kelią. Prisimenat pasakaitę vaikams apie ilgą duonos kelią? Reikia suarti, suakėti, pasėti, palaukti kol užaugs, nupjauti, nukulti, sumalti, nusijoti ir tik tada iš miltų duonelę kepti.

Duona - ko gero sudėtingiausias maisto gaminys. Su visu kitu maistu daug paprasčiau - pasėjai morkas, jos užaugo, išrovei ir valgai. Tekstilės gi kelias ilgesnis net už duonos. Pabandykite užsiauginti pomidorą maistui ir, greta, linų drabužiams. Pirmoji užduotis bus įkandama, net visiškai su žeme nieko bendro neturinčiam žmogui, antroji - reikalauja specialių žinių, o gal net įgūdžių ar technikos, įrengimų. Aš pats esu užauginęs maisto produktų, bet apie drabužio pasigaminimą nuo nulio dar net nesvajoju. Užaugintą pluoštą tektų minti, šukuoti, verpti į siūlus, vėliau austi, dažyti ir tik tada siūtis drabužius. Neduok Die, koks ilgas kelias.

Kodėl tai turi rūpėti?

Tačiau kodėl mums turėtų rūpėti tekstilės ekologiškumas? Galima būtų pradėti kalbėti apie klimato kaitą, apie pesticidų naudojimą auginant medvilnę ir iš to atsirandančią planetos taršą, užterštas upes, orą ar netgi apie ekologines katastrofas. Štai viena tokia katastrofa įvyko Sovietų Sąjungoje. Ketvirtas pagal dydį pasaulio ežeras Aralas (dar vadinamas Aralo jūra), pradėjus auginti medvilnę ir nukreipus upes jos plantacijoms drėkinti, nuseko. Jo plotas dabar tesudaro vos vieną ketvirtadalį buvusio.

Tačiau tos visos ekologinės pasakaitės apie mirštančią planetą statistinio pasaulio piliečio neliečia. Nors ir kalbėtum apie globalinį atšilimą, tornadus ir ledynmečius, pasaulines sausras, badą ar net pasaulio pabaigą, tačiau žemės piliečio tai nepaveiks - jis kaip vartojo, taip vartos, nes tai jo tiesiogiai neliečia.

Todėl šiandien pakalbėkime apie tai, kas žmogų liečia.

Arčiausiai kūno

Visą dieną ir visą naktį, o tai yra visą gyvenimą žmogaus odą liečia koks nors tekstilės gaminys: drabužis, patalynė, rankšluostis, kilimas, baldai... Įsivaizduojate - visą gyvenimą mes liečiamės prie drabužio? Ir jeigu drabužis yra nuodingas, tai visą gyvenimą mes juo nuodijamės, visą gyvenimą gauname po mažą dozę nuodų, nuo to sergame, mums skauda, mes kenčiame.

Apie tai, kad kenksmingos medžiagos patenka į organizmą per odą galima sužinoti tiek iš mokslininkų, tiek iš kasdienės buities. Kiekvienas juk žinome, jog yra tokie kontracepciniai pleistrai. Užsiklijavai ant odos ir esi nevaisinga. Stebuklas? Ne, tai tik įrodo, kad cheminės medžiagos iš pleistro patenka per odą į organizmą ir jį paveikia.

Oda tam tikra prasme irgi "valgo". Valgo viską, ką mes jai paduodame. Ir valgo visą gyvenimą - dieną ir naktį.

Maistą jau išmokome pirkti ekologišką. Valgome jį be pesticidų, be sintetinių priedų. Taip rūpinamės, kad nesusirgtume ir, kad neskaudėtų, kad vaikai mūsų sveiki gimtų ir, kad laisvą laiką praleistume kur nors gamtoje, pajūryje, kelionėse, o ne ligoninėse. Bet, jei pro burną valgysime švarų maistą, o pro odą valgysime nuodus, tai vis tiek sirgsime.

Čia tokia pat situacija kaip su indų plovikliais. Jei perkame ekologišką maistą, tačiau indus plauname su neekologiškais plovikliais ir paskui valgome iš tų lėkščių, kad ir švariausią maistą, tai kenksmingų medžiagų vis tiek gauname. Visa proceso grandinė turi būti ekologiška, o ne tik viena dalis.

Šiuo metu 100 procentų natūralios medvilnės, lino, vilnos galima nusipirkti. Taip pat galima nusipirkti ir ekologiškų skalbimo miltelių. Juk jei nešiosi nekenksmingą tekstilę, bet išskalbtą su kenksmingais skalbimo milteliais, tai per odą vis tiek gausi nuodingų medžiagų. Tačiau net ir perkant natūralią medžiagą ir skalbiant ją eko-priemonėmis vis tiek galime gauti kenksmingų priedų. Kaip?

1. Kai kurios tekstilės rūšys - čiužiniai, minkšti baldai, užuolaidos, kilimai, pižamos - yra išmirkomos degumą mažinančiomis medžiagomis. Tai užtikrina, kad audinys ne taip lengvai užsiliepsnotų. Tam naudojami brominti junginiai: polibrominti bifenilo bifenilo eteriai (PBDE), heksabromo ciklododekanas (HBCD) ir brominti bisfenoliai. Jie gamtoje neskyla, kaupiasi gyvuose organizmuose ir ardo hormonų sistemą, taip pat trikdo nervų sistemą.

2. Kenksmingos medžiagos glūdi dažuose. Beveik visa tekstilė yra dažoma. Juodų, mėlynų, rudų drabužių dažų gamyboje naudojamas ß-fenilendiaminas, geltonuose dažuose dažnai būna chromo, kad spalva išliktų sodri, o drabužis nesilamdytų naudojamas formaldehidas (gali sukelti net astmos priepuolius). Visos šios medžiagos laikomos alergenais.

3. Ant tekstilės dažnai rasime ir spalvingus lipdukus. Tai gali būti žaismingas piešinėlis ant vaikiško drabužio ar firminis ženklas ant suaugusiųjų aprangos. Šie "lipdukai" - ne tekstilė. Jie daromi iš naftos produktų ir primena polietileną, plastiką ar gumą. Skalbiant tekstilę su šiais lipdukais į aplinką išsiskiria įvairių kenksmingų medžiagų. Jų taip pat gaunama ir nešiojant drabužį per odą.

4. Kai kurie pluoštai auginami naudojant pesticidus, ypač medvilnė. Pesticidų skilimo produktų gali likti ir audinyje.

Rinkimės ekologišką tekstilę

Man labai sunku skaitytojui siūlyti rinktis ekologišką tekstilę žinant, jog jos Lietuvoje beveik neįmanoma rasti. Tačiau aukštosios ekologijos pilotams, t.y. tiems, kurie sau gali leisti dėvėti sveikatai nekenkiančius drabužius keletą patarimų turiu.

Jei kada keliausite į užsienį nepamirškite ten būdami užbėgti ir į tekstilės parduotuvę. Parsivežkite nors marškinėlius, apatinius drabužius ar kelnes, suknelę, žodžiu, drabužius, kurie nešiojami arčiausiai kūno.

Užsisakykite ir parsisiųskite drabužių ir internetinių eko-parduotuvių.

Klausinėkite prekiautojų ekologine produkcija ar jie neturi tekstilės. Taip pat galite parašyti elektroninį laiškelį Lietuvos tekstilės gamintojams, jog pirktumėt drabužius paženklintus ekologiniais ženklais. Verslininkai pajutę paklausą suorganizuos prekybą ir Lietuvoje.

Žinoma, kaip visada ekologijos srityje aukščiausias lygis yra ne pirkti ekologišką produkciją, o paprasčiausiai nustoti ją vartojus, todėl stenkitės kuo daugiau būti nuogi. Vasarą, kai niekas nemato - gamtoje, žiemą - šiltuose jaukiuose gerai vėdinamuose namuose. Stenkitės, kad namuose taip pat nebūtų kenksmingų sintetinių medžiagų: kilimų, dažų, baldų... Juk jei būsite nuogas (nuoga), bet kenksmingomis medžiagomis prisotintame ore, tai nuodų vis tiek neišvengsite. Internete lengvai turėtumėte rasti ekologiškų drabužėlių kūdikiams ir mažiems vaikams. Tačiau nepamirškite, kad gėdos jausmo nuogi mažamečiai nekelia, todėl laisvai galite leisti jiems lakstyti nuogiems ir aplinkiniai tam neturėtų priešintis. Kūdikiui ar mažam vaikiukui drabužiai nevaržys judesių bei nesukels kitų nepatogumų. Suaugę jauni žmonės vaikščiodami nuogi ne tik apsisaugos nuo kenksmingų medžiagų, bet ir gaus įdomios patirties.

Komentarai (4)