Kas antras vokietis bijo Putino puolimo – kas vyksta? ()
Gynybos ministras Borisas Pistoriusas perspėjo apie vidutinės trukmės karo grėsmę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maždaug kas antras Vokietijos gyventojas baiminasi Rusijos puolimo prieš Vokietiją, rodo dienraščiui „Bild“ atlikta INSA apklausa. Vyriausybė įspėja gyventojus apie galimą išpuolio pavojų.
Rusija, vadovaujama prezidento Vladimiro Putino, jau beveik dvejus metus atakuoja Ukrainą. Apklausos duomenimis, 46 procentai respondentų nerimauja, kad ji gali įsiveržti į Vakarus, 44 procentai – ne, o likusieji paliko klausimą neatsakytą.
Keista, kad didžiausią nerimą kelia opozicinės kairės (55 proc.) ir opozicinės krikščionių demokratijos CDU rinkėjai (54 proc.). Mažiausiai karo pavojus gąsdina Sahros Wagenknecht naujosios Aljanso partijos (BSW) ir Alternatyva Vokietijai (AfD) simpatijų turėtojus.
BSW, pasisakanti už derybas su Rusija ir ekonominių sankcijų, įvestų prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, panaikinimą premjero apklausoje sulaukė septynių procentų rinkėjų palaikymo, AfD apklausose nusileidžia tik CDU.
Gynybos ministras Borisas Pistoriusas (63 m., SPD) praėjusią savaitę duodamas interviu „Bild“ perspėjo apie vidutinės trukmės karo grėsmę.
„Mes pradedame nuo trisdešimties metų taikos, trisdešimties metų taikos dividendų, iš kurių visi turėjome naudos. O dabar kelias suka į priešingą pusę“, – pareiškė jis.
Federalinis pagalbos nelaimių atveju ir civilinės saugos biuras (BBK) jau seniai rekomendavo apsirūpinti maistu, vandeniu, higienos reikmenimis, pirmosios pagalbos rinkiniais ir pagrindine stovyklavimo įranga.
Raginimų karo atveju įsigyti iš savo biudžeto ir saugoti svarbiausius daiktus „po ranka“ pastarosiomis savaitėmis, be kita ko, pasigirdo Švedijoje ir Norvegijoje. Vokietijoje, INSA tyrimo duomenimis, iki šiol tai padarė 39 proc. Prieš avarines atsargas pasisakė 56 proc.
Apklausos duomenimis, tik kas šeštas respondentas (15,9 proc.) patvirtino, kad žino, kur ras prieglobstį užpuolimo atveju (pvz., raketomis). Atvirkščiai, 79,4 procentai prisipažino nežinantys, likusieji neatsakė.
Tam įtakos gali turėti ir tai, kad šiuo metu neveikia nė viena iš beveik 600 Vokietijoje likusių oro antskrydžių slėptuvių. Bunkerių priežiūra baigėsi 2007 m., kai federalinės ir valstijų vyriausybės nusprendė nutraukti „funkcinę viešųjų prieglaudų priežiūrą“.
