Nuo sausio vidurio Rusijos eksportuotojams prasidėjo problemos su Kinijos bankais dėl antrinių JAV sankcijų grėsmės. Kaip tai atsilieps kasdieniam gyvenimui RF?

Man ne kartą teko išklausyti emigrantų skundus dėl keleriopai didesnių jiems brukamų paslaugų kainų, ar ir visai apgavimo, iš anksto patvirtinus meilę Rusijai ir rusams. Dažniausiai būtent meilės patikinimai labiausiai nuvildavo nukentėjusiuosius: „Kaip gi taip, jis mane broliu vadino!“. Sunku paaiškinti žmogui, kad jį nuoširdžiai mylėjo už beprotiškus pinigus ir patiklumą. Žvelgiant į situaciją su importu iš Kinijos, negaliu atsikratyti minties, kad čia situacija irgi panaši.

Ketvirtadienį, tarp Kinijos ir Sankt Peterburgo kursuojančiam Rusijos kompanijos Fesco konteinervežiui „Moskva“ sunkiai sekėsi įsipilti kuro — Kinijos kompanija atsisakė jį bunkeruoti.

Truputį vėliau kompanija pareiškė, kad konteinervežis papildytas ir vėlavimas paaiškintas techninėmis priežastimis. Problema išspręsta? Vargu.

Dieną prieš tai, Kinijos „Zhejiang Chouzhou Commercial Bank“ pranešė savo klientams apie atsiskaitymų su Rusija sustabdymą. Be to, tranzacijos buvo sustabdytos visose mokėjimo sistemose: ne tik per SWIFT, bet ir per Rusijos SPFS, ir per Kinijos CIPS.

„Zhejiang Chouzhou“ — nedidelis bankas, jis nepatenka netgi į Kinijos bankų top 30. Tačiau tai yra svarbiausias Rusijos importuotojų atsiskaitymo su Kinijos tiekėjais bankas: Jis yra Yiwu mieste, kuris dabar yra vienas iš pagrindinių eksporto į Rusiją logistikos mazgų.

Rusijos eksportuotojams problemos su Kinijos bankais prasidėjo nuo sausio vidurio, kai padedantiems Rusijos kompanijoms apeiti sankcijas, JAV pagrasino antrinėmis sankcijomis. Be to, bankų atsakomybė prilyginta kompanijoms tiekėjoms ir tarpininkams, nes būtent jie vykdo mokėjimus. Dėl to Rusijos eksportuotojai ėmė skųstis atitikties [angl. compliance] sugriežtinimu: bankai ėmė reikalauti patvirtinimo, kad prekės pirkėjas nėra susijęs su asmenimis ir kompanijomis, kuriems taikomos sankcijos, kad produkcija nebus panaudota karinės gynybos komplekse, nebus tiekiama į Krymą ir t.t. Žiniasklaida praneša, kad toks sugriežtinimas įvyko trijuose „didžiojo ketverto“ Kinijos bankuose: „Bank of China“, „China Construction Bank“ ir „Industrial and Commercial Bank of China“.

Be to, importuotojai skundėsi nutrūkusiais mokėjimais per Kinijos mokėjimo sistemas „PingPong“ ir „Xtransfer“. Beje, tada ir „Zhejiang Chouzhou“ nustojo atlikinėti transakcijas. Kyla įtarimas, kad konteinervežio „Moskva“ bunkeravimas užtruko būtent dėl problemų su pinigų pervedimu už paslaugas.

Ar tai reiškia, kad Kinijos bankai netrukus visai nutrauks darbą su Rusijos kompanijomis ir importas iš Kinijos sustos?

Labai abejoju. Kinijos muitinės duomenimis, prekių apyvarta tarp Rusijos ir Kinijos 2023 metais pasiekė naują istorinį rekordą, viršijusi 240  dolerių. Tai 26％ daugiau, nei 2022 metais — kurie, beje, irgi buvo rekordiniai. Tuo tarpu Kinijos eksportas į Rusiją pernai padidėjo 47％ (iki 111 mlrd. ＄), importas iš Rusijos — beveik 13％ (129 mlrd.＄). Ir tai mažėjant Kinijos užsienio prekybos užsienio prekybos dinamikai 5％, iki 5,94 trln. dolerių, o prekių apyvarta su pagrindiniu Kinijos partneriu, JAV, sumažėjus 12％, iki 664 mlrd.＄.

Ne, dabar su ekonomikos lėtėjimu kovojančiai Kinijai, audringas prekių apyvartos su Rusija didėjimas labai netgi patrauklus. Juo labiau, kad į Rusiją galima eksportuoti produkciją, kuri menkai konkurencinga Europos, Amerikos ar netgi pačios Kinijos vidaus rinkoje. Neveltui tarp populiariausių Rusijoje tarp kiniškų automobilių nėra Europos ir Azijos rinkas užkariavusių elektromobilių — visų pirma, BYD ir pačių kinų mėgiamų NIO, — į Rusiją daugiausiai vežami automobiliai su vidaus degimo varikliais. Žinoma, čia svarbu ir tai, kad Rusijoje nėra įkrovimo stotelių tinklo, ir klimatas šaltas (nors, pavyzdžiui, Norvegijoje elektromobilius neblogai parduoda ta pati NIO), tačiau reikėtų pripažinti, kad tradicinius automobilius gaminantiems kinams rusų paklausa tapo dangaus mana: jei 2021 metais kiniški prekių ženklai užėmė vos 7％ Rusijos automobilių rinkos, tai 2023 metais — jau 60％. Tas pats vyksta ir su elektronika, ir su kitomis prekėmis.

Visgi, tikėtis, kad per Kiniją bus galima įvežti viską, įskaitant sankcines prekes, tikrai neverta. Grynai karinė produkcija, tokia, kaip, tarkime, Rusijoje surenkamų dronų kiniški komponentai, tikriausiai bus tiekiama — pagal tarpvalstybines sutartis, rusiškų firmų filialus Kinijoje, barteriniais sandoriais ir pan. O štai su ta pačia buitine elektronika gali kilti problemų.

Reikalas tas, kad dabar „dvejopos paskirties produkcijos“ samprata vis labiau skỹsta. Visų pirma, kalbant apie mikroelektroniką. Lustai gali būti naudojami žaisluose ir dronuose, kompiuteriuose ir raketose.O ir patys kompiuteriai gali būti naudojami tiek grynai taikiems tikslams, tiek ir kare. Dabar įsivaizduokite banką, kuris privalo pervesti mokėjimą už tokią produkciją. Ar jis gali nustatyti tikslų siuntinio paskirtį? Ne. Žinoma, jis gali reikalauti iš klientų visokiausių garantinių raštų, kad tai nėra produkcija, kuriai taikomos sankcijos, bet, tarkime sąžiningai, toks popierėlis gali suveikti. o gali ir nesuveikti. Tuo metu, kai Kinija neramiai stebi JAV augančią antikinišką retoriką, Donaldui Trumpui judant link prezidento rinkimų, galimybė tokius mokėjimus traktuoti kaip banko prasižengimus – didėja. Kokia prasmė jam taip rizikuoti?

 

 

Geriausia tokių transakcijų tiesiog atsisakyti — galų gale, Rusija toli gražu nėra didžiausias prekybos partneris.

Ir tai bloga istorija ne tik kiniškų telefonų ir „protingų“ namų prietaisų gerbėjams, bet ir visai Rusijai — dėl jos visiškos priklausomybės nuo aukštųjų technologijų produkcijos eksporto iš Kinijos. Remiantis „Financial Times“ atliktu Rusijos muitinės duomenų tyrimu, kiniškų staklių su SPV (skaitmeniniu programiniu valdymu) dalis bendrame Rusijos importe 2023 metų liepą (kitų mėnesių duomenų nėra) buvo 57％ — iki karo pradžios jų buvo 12％. O šios staklės naudojamos mašinų gamyboje — taip pat ir gynybos pramonėje. Ir tokia kiniško importo ekspansija vyksta plačiu frontu, visuose sektoriuose, tiek buities, tiek pramonės.

Kas bus, jei kiniški bankai nustos aptarnauti „jautrius“ tiekimus? Teks ieškoti aplinkinių kelių — o tai ir brangiau, ir nepatikimiau. Teks ieškoti tiekėjų kitose šalyse — o tai dar ir abejotina kokybė, ir nesuderintai perkamos pramonės įrangos parametrų nesutapimas, ir aptarnavimo paslaugų problemos. Be to, juanis turi bent ofšorinį variantą užsienio rinkoms, o, pavyzdžiui, Indijos rupija iš viso nekonvertuojama. Žinoma, galima rasti indiškus kiniškos produkcijos analogus galima rasti, tačiau ne visada, ne paprastai ir ne greitai.

Kad tik nenutiktų taip, kad 2022 metais per kraują ir prakaitą nuo Europos į Kiniją atsigręžusi Rusijos pramonė ir prekyba, bus priversta vėl atlikti visų apsisukimo vietoje manevrą. Kiek vartotojai už tai permokės? Kiek infliacijos procentų pridės ekonomikai?

O ir ar pavyks rasti „kitą Kiniją“ pasaulyje, kur santykiai su JAV ir ES gerokai svarbesni už santykius su Rusija? Štai ir Ekvadoras prieš kelias dienas staiga nutarė atnaujinti savo ginkluotę, atiduodamas seną sovietinę Ukrainai mainais į naują amerikietišką. Ekvadoras, Karlai! Bananų tiekėjas! Rezultatas? Ekvadoras turės naujus ginklus, o Rusijai baigsis bananai — importuotojai dabar skubiai aiškinasi indiškų skonį. Ar kas gali garantuoti, kad panašios istorijos nevyks vis dažniau ir dažniau?

Išeitis, šiaip jau, seniai visiems suprantama. Bet kol kas ji nenusimato. Tad, jeigu jums reikia ką nors įsigyti iš elektronikos — geriau pirkite dabar. Paskui gali ir nebūti.

republic.ru