M. V. Lomonosovo vardo Didysis aukso medalis (0)
Aukščiausiu Rusijos mokslų akademijos apdovanojimu pagerbiami Rusijos ir užsienio mokslininkai, nusipelnę gamtos ir humanitariniuose moksluose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
| Науки юношей питают, | Jaunuolius mokslai ugdo, |
| отраду старцам подают, | senoliams džiaugsmą dovanoja |
| В счастливой жизни украшают, | Gyvenimą laimingą puošia |
| в несчастный случай берегут. | nelaimėj – saugo nuo pavojų. |
| Михаил Ломоносов | Michailas Lomonosovas |
Michailas Vasiljevičius Lomonosovas
Gimė 1711 m. lapkričio 19 (pagal senajų kalendorių – lapkričio 8 d.), mirė 1765 m. balandžio 15 (pagal senąjį kalendorių – balandžio 4 d.)
Rusų polimatas, mokslininkas ir rašytojas, įnešęs svarbų indėlį į literatūrą, švietimą ir mokslą. Jis, be viso kito, atrado Veneros atmosferą, paneigė flogistono egzistavimą, apibrėžė molekules, pirmasis aprašė gyvsidabrio kietėjimą. Jo mokslų sfera buvo gamtos mokslai, chemija, fizika, mineralogija, istorija, menas, filologija, optiniai įrenginiai ir kt. Lomonosovas taip pat buvo poetas ir padarė įtaką modernios Rusijos literatūrinės kalbos formavimuisi.
1956-ųjų birželio 23 dieną buvo įsteigtas Michailo Vasiljevičiaus Lomonosovo vardo aukso medalis. Medaliu kartą per trejetą metų būdavo apdovanojami mokslininkai, labiausiai nusipelnę gamtos ir technikos mokslų srityje.
Dabar Didysis Lomonosovo vardo medalis yra aukščiausias Rusijos mokslų akademijos apdovanojimas. Nuo įsteigimo iki 2005-ųjų metų juo buvo apdovanoti 78 įžymūs mokslininkai. Pirmasis šį medalį gavo Piotras Kapica. Dabar Didysis Lomonosovo vardo aukso medalis skiriamas kasmet, didžiojo mokslininko gimimo dieną – lapkričio 19.
2013 m. Lomonosovo medaliai įteikti matematinės fizikos specialistams
Medalio laimėtojams, akademikui Ludvigui Fadejevui ir profesoriui iš JAV Peteriui Davidui Laxui medaliai bus įteikti Bendrame Rusijos Mokslų akademijos (RMA) posėdyje, kovo 27 d.RMA prezidiumo nutarimu, Fadejevui apdovanojimas skirtas už ženklų indėlį į kvantinę lauko teoriją ir elementariųjų dalelių teoriją. Laxas medaliu apdovanotas už svarbų indėlį į solitonų – atskirų, labai patvarių bangų – hidrodinamikos teoriją
Akademikas Fadejevas – vienas iš dabartinės matematinės fizikos kūrėjų, padaręs fundamentalų įnašą į Schrödingerio lygties atgalinio uždavinio kvantinės išsklaidymo teorijos trimačiam atvejui, kvantinės trijų kūnų problemos (Fadejevo lygtys), kalibracinių laukų kvantavimo sprendimą bei kvantinės solitonų teorijos ir kvantinio atgalinio kvantinio metodo sukūrimą.
Fadejevas savo laiku buvo apdovanotas SSRS ir RF Valstybinėmis premijomis, Demidovo premija, Auksiniu Dirako vardo medaliu, Makso planko vardo medaliu, Puankarė premija, Šao premija. Fadejevas – Lenino, Darbo raudonosios vėliavos, Tautų draugystės, III ir IV laipsnio „Už nuopelnus Tėvynei“ ordinų kavalierius. Išrinktas keleto užsienio mokslų akademijų nariu. Sankt Peterburgo garbės pilietis.
Laxas sukūrė daug matematikos – ir teorinės, ir taikomosios – sričių. Penktajame dešimtmetyje dalyvavo „Manheteno projekte“ – JAV vykdytoje branduolinio ginklo kūrimo programoje. Už svarbius darbus matematikoje Laxas savo laiku buvo apdovanotas daugeliu apdovanojimų, tarp kurių Abelio premija ir Volfo premija. Laxas – ne vieno pasaulinio garso universiteto garbės daktaras, tarp kurių ir Sankt Peterburgo valstybinis universitetas.
Didysis Lomonosovo vardo medalis kasmet skiriamas nuo 1959-ųjų vienam Rusijos ir vienam užsienio mokslininkui už reikšmingus pasiekimus gamtos ir humanitarinių mokslų srityse.