Viskas, ką norėjote žinoti apie smunkančias naftos kainas
(13)
Atpigusi nafta veikia ne tik kuro kainą. Kodėl rekordus mušusi nafta nusileido taip žemai ir ar dar yra kur leistis? Kiek tai truks? Trumpai ir aiškiai tai pateikiama šiame straipsnelyje
Labiausiai dėl išaugusios pasiūlos iš Amerikos – 4 milijonais barelių per dieną nuo 2009 m. Nors dauguma žaliavinės naftos eksporto tebėra draudžiama, Amerikos importas sumažėjo, tad pasaulio rinkos persipildė. Kiti gamintojai nusprendė nebandyti sumažinti gamybą ir taip padidinti kainas.
Kodėl?
Naftą eksportuojančių šalių organizacijoje (OPEC) dominuoja Persijos įlankos šalys, ypač Saudo Arabija. Jos turi milžiniškus rezervus žemų kainų poveikio sušvelninimui. Be to, jos tikisi, kad žemos kainos galiausiai eliminuos brangių šaltinių naftą ir taip sumažins rinką.
Ar jie teisingai galvoja?
Gali būti, kad ne. Amerikos skalūnų gavybos bumas remiasi naujomis technologijomis – frakingu ir horizontaliu gręžimu – ir kitaip, nei „didžiosios naftos“ atveju, čia dalyvauja mažos kompanijos ir maži projektai. Jie yra lankstūs, o tai reiškia, greitai reaguojantys į bet kokį kainos pakilimą. Ir jei inovatyvūs: didžiuliai produktyvumo padidėjimai dar priešaky.
O kaip kiti tiekėjai?
Kiti tiekėjai, tokie kaip Nigerija ir Venesuela, išties smarkiai prisideda. Bet toks tėra OPEC solidarumas. Rusija nesėkmingai bandė gauti OPEC paramą gavybos sumažinimui – ir dabar didina gavybą, tikėdamasi išsaugoti naftos pajamų apimtis.
Ar žemos kainos išliks?
Panašu, kad taip. Kai kur didelės savikainos gavyba stabdoma, bet išgręžus gręžinius, paprastai išmintingiau būna pumpuoti, net jei tai nuostolinga. Geriau gauti šiek tiek pinigų, nei negauti visai. O skalūnų revoliucija žengia pirmyn.
Kiek dar gali leistis naftos kainos?
Jei nuolankus jūsų korespondentas galėtų tai numatyti, jis savo jachtoje skaitytų The Economist, o ne rašytų jam prie stalo. Bet kainai nukritus daug žemiau 40$, smarkiai padaugėtų bankrotų ir išaugtų spaudimas OPEC sumažinti gamybą. Pigi energija kelia paklausą.
Kas bus toliau?
Vyksta debatai dėl Amerikos draudimo eksportuoti naftos žaliavą atšaukimo. Naftos chemijos ir plieno pramonės lobistai užkulisiuose kovoja su didžiosiomis naftos kompanijomis. Vietinė Amerikos nafta (lengva ir saldi) netinka esamoms perdirbimo gamykloms (pritaikytoms rūgščiai ir sunkiai importuojamai naftai) – bet būtų viliojanti eksporto prekė.
Kam naudingos žemos kainos?
Laimėtojų neišvengiamai daugiau, nei pralaimėtojų (įsivaizduokite pasaulį, kuriame energija nemokama). Vartotojų kišenėse lieka daugiau šlamančių; pramonė džiaugiasi mažesniais energijos kaštais, gauna didesnį pelną, ir sumoka daugiau mokesčių. Ir tai puikus metas pelningai dirbančioms kompanijoms įsigyti kitas kompanijas ir stambėti.
O kas kenčia?
Naftos pramonė nedelsdama mažina savo tiekimo grandinės kaštus. Tad sparčiai mažėja atlyginimai ir pelnai. Smarkiai įsiskolinusios įmonės bankrutuoja, ir tai neigiamai veikia investuotojus. Bet mažesni kaštai padeda pramonei prisitaikyti ir padidinti efektyvumą.
