Rusijos televizijos kanale „STEP-TV“ kalbintas garsusis rusų finansų analitikas Stepanas Demura įsitikinęs: kilus karui NATO kariuomenė po savaitės ar dviejų jau būtų prie Kremliaus. Jo teigimu, pasaulinis karas jau ir taip seniai vyksta, tik jame naudojami kiti metodai – ekonominiai ir finansiniai. Karas – tik grynas verslas.

– Ar tiesa, kad trečiąjį pasaulinį karą skatina JAV. Esą tam, kad išspręstų savo ekonominius sunkumus?

– Apskritai kalbant, tai kliedesys, kad ir kaip mes žiūrėtume. Iš kur atsirado ši tema? Tai grynai propagandinė tema, sklandžiai pakeičianti žydbanderfašistų, ukropų ir panašią temą – pačių svarbiausių „rusų pasaulio“ priešų.

Pasakysiu paprastai – darbiniams gyvuliams, prastuomenei reikia pamėtėti naują priešą. Kažkokį grandiozinį, prieš kurį būtų galima susivienyti, užmiršti šaldytuvą ir gyventi mėšle. Priešas toks, trečiasis pasaulinis karas, nevidonės Jungtinės Valstijos, kurios nekenčia mūsų už mūsų didelį dvasingumą.

– O ką, argi ne taip?

– Suprantat, JAV ir visas išsivystęs pasaulis į mus žiūri kaip į prasigėrusį kaimyną…

– Iš kurio galima paimti naudingų iškasenų…

– Ne, jos ir taip joms priklauso. Pasakyk man – apie naudingas iškasenas: kokio velnio tokio klimato sąlygomis mokėti kažkam papildomai tam, kad jas išgautum, jeigu tie rusai ir taip viską išgauna ir parduoda?

O visi naftos doleriai, kurie ateina pas tuos rusus, grįžta atgal pas mus. Prasmė? Grynas kliedesys.

– Norit pasakyti,kad čia toks žaidimas, orientuotas į publiką?

– Žinoma, gryna propaganda. Kaip minėjau, į mus žiūri kaip į prasigėrusį kaimyną. Na, gyvena name ar gyvenvietėje girtuoklėlis, geria, krečia kažkokias nesąmones, aišku, kelia nepatogumų, bet visi su tuo taikstosi.

O paskui bičą sugriebia „baltoji“, ir jis pradeda deginti butą arba kurti laužus, ir jau tada žmonės ima suprasti, kad yra problema, kad jis gali supleškinti visą namą, ir jį reikia arba „priduoti“, arba sutramdyti. Štai taip į mus žiūri. Mes pradėjome deginti namą…

Vakaruose labai pragmatiški žmonės. Tie vyrukai ten Sibire, tame klaikiame klimate, viską išgauna, mums parduoda ir beveik viskas pusdykiu sugrįžta atgal. Kokio velnio su jais susidėti, ir taip viskas normalu.

– Kitaip tariant, dabartinė Rusijos valdžia yra paprasčiausia Vakarų marionetė, o visa ta mums rodoma priešprieša – toks žaidimas?

– Žinoma. Į publiką orientuotas žaidimas. Mums juk rusiškai pasakė: yra Putinas – yra Rusija, nėra Putino – nėra Rusijos.

Pasakysiu tik viena: 2011 metų pabaigoje, po to, kai „Vieningoji Rusija“ braškėdama patyrė fiasko rinkimuose ir įvyko rokiruotė, kurios niekas iš politologų nenumatė, aš tada paskelbiau savo prognozę, kad trečioji Putino kadencija ir šalies egzistavimas nesuderinami. Tai mes ir matome.

– Bet šalis normaliai vystosi…

– Ekonomika traukiasi, kariuomenė vėl parodė, kad nesugeba veikti.

– Kur? Mes gi su niekuo nekariavome…

– Na, klausykite, jūs nekariaujate… O iš kur ten tie „specnazo“ kariai? A, juos paleido (į atsargą), ir žmonos jų išsižadėjo… Na, aš čia tik šiaip, Putino ir Rusijos tema.

Mano prognozė pildosi. Dabar dėl trečiojo pasaulinio karo (TPK). Karas sprendžia ekonominius klausimus. Kokius ekonominius klausimus gali dabar išspręsti TPK? Tai pirma. Antra – su kuo kariauti? Karas turi būti ilgalaikis, pražūtingas, ten turi žūti daug žmonių, kad būtų sumažinta dirvos apkrova.

– Tarkime, Europa ir Rusija.

– Karas su mumis? Europa be JAV su mumis nekariaus. Karas su mumis baigsis per savaitę ar dvi.

– Sakote, NATO kariuomenė bus prie Kremliaus?

– Lengvai. Jai nereikia eiti iki Kremliaus. Tiesiog mūsų kariuomenė bus sumušta. Viskas bus sumušta. Pažiūrėkite į Iraką. Mes turime maždaug tokią kariuomenę. Na, gal tik tankai naujesni. Viskas.

– Bet mes dar turime branduolinį ginklą.

– A, mes turime branduolinį ginklą, taip? O kas panaudos?

– Na, aukščiausiasis…

– Aukščiausiasis… Aš manau, jis anksčiau į glaudes prisišlapins, negu apie mygtuką pagalvos. Bet jeigu aukščiausiasis ir nuspaus mygtuką, dar yra visa virtinė žmonių, kurie turi atlikti tam tikrus veiksmus.

Aš labai abejoju, kad jie tai padarys. Todėl, kad jie turi šeimas, jie jau turi nemažai pinigų, kam jiems visa tai?

– Jo (branduolinio ginklo) kaip ir nėra?

– Jo kaip ir nėra. Jis yra, ir galima vidaus propagandos tikslais mosuoti branduoliniu vėzdu. Vakarai tuo irgi labai patenkinti ir sako: „Žiūrėkite, o mes karines išlaidas mažinome. Žiūrėkite, kas dabar vyksta.“

Amerikiečiai pradeda didinti karines išlaidas, europiečiai irgi… Ir čia, ir ten generolai laimingi.

– Laimi visi?

– Pralaimi visi. Todėl, kad išlaidos gynybai, išskyrus naujų technologijų plėtrą, yra pinigai į balą. Kadangi tos išlaidos neatneša pridėtinės vertės ateityje.

Pasakysiu taip. Kosmosą mes pražudėme, aviaciją pražudėme. Visa tai, kas važinėja ir skraido, buvo padaryta dar sovietiniais laikais.

Noriu pasakyti, kad Rusijoje kariuomenės mes neturime, turime ją tik vidaus reikmėms, kaip dabar ją rengiamasi panaudoti galimam nepasitenkinimui malšinti. Jei susidursime su bet kokiu bent kiek išsilavinusiu ir gerai ginkluotu priešu, jos paprasčiausiai nebus. Todėl, kad mūsų ginkluotė moraliai paseno.

– Tad visa ta dabar girdima informacija, jog kils TPK, yra netiesa?

– Sudėliokime viską į savo vietas. Dabar Vakaruose Putinas demonizuojamas. Kodėl? Todėl, kad netrukus pradės veikti NATO kareiviai, kurių dalis žus.

Ir Vakarų rinkėjai, ir opozicija turi susitaikyti su tuo, kaip su neišvengiamu mokesčiu už demokratijos, žmogaus teisių ir laisvių atkūrimą, ir t.t.

– Ir Vakarų pilietis eis kariauti už Ukrainos teritorinį vientisumą?

– Pilietis nekariauja. Kariauja profesionalūs kariai, kuriems už tai moka pinigus. Pilietis – tai tik rinkėjų masė, kurią reikia parengti žiniai, jog gali sulaukti pranešimų apie žūtį. 90 procentų bet kurios šalies gyventojų yra biomasė, ji neturi nieko bendra su sprendimais, ji tik vaikšto, spaudinėja kažkokius mygtukus ir meta į urnas rinkimų biuletenius, būdama morališkai jau parengta, kokius biuletenius reikia mesti. Štai taip.

Aš galiu net prognozuoti, kaip viskas vyks. Ukraina dabar blokuoja Donbasą ir Krymą. Kryme jau ir taip visiška šikna. Vandens ten nėra, turistinis sezonas sužlugdytas, vienintelis tiekimo kelias – per Ukrainą…

Kryme prasidės humanitarinė katastrofa. Tam, kad padėtume naujai įsigytam žemės lopinėliui „Krym naš“, teks kirsti koridoriuką. Teks imti Mariupolį. JAV kol kas nieko nedarė, įkalbinėjo Putiną sakydami, kaip tai negerai, kaip tai negražu. Dabar kariuomenė ten. Retorika pasikeitė akimirksniu.

– Jie išlošė laiko?

– Jie neišlošė laiko. Jiems reikėjo laiko pajėgoms dislokuoti. Pajėgos buvo dislokuotos. Į Ukrainos kariuomenę pašaukta papildomai žmonių. Baigiami rengti pirmieji daugiau mažiau profesionalūs kariškiai, šauktiniai. Reikėjo laiko sukaupti ginkluotei ir panašiai. Viskas dabar parengta.

Putinui dabar metamas kabliukas su jauku. Sprendžiant pagal viską, jis užkibs. Krymas bus toks geras masalas, kurį jis praris. Ir prasidės kariniai veiksmai. Įvairiais vertinimais, tam, kad nueitų iki Mariupolio, teks paguldyti nuo 100 iki 150 tūkstančių kareivių. Ukrainiečiai jau turi apginklavę apie 300 tūkstančių žmonių.

O jų moralinė dvasia pakilusi. Jie viską žinojo, jie viską matė. Kas jiems davė informaciją? Pirmiausia, jie dabar turi puikią aviažvalgybą, informaciją iš palydovų, jie paprasčiausiai pritraukė artileriją ir viską apsiautė…

– O kaip paaiškintumėte trečiąjį Maidaną, kurį pradėjo vaikyti?

– Tai gryna provokacija. Trečiasis Maidanas, kada jis prasidės, o jis prasidės, ir kuo anksčiau jis prasidės, tuo geriau, iš visų tų Vaicmanų ir triušių, kaip jis ten…

– Jaceniukas.

– Jaceniukas, kaip ten juos vadina, DG-2, du degeneratai, jų apskritai neliks.

– O kas ateis?

– Norisi tikėti, kad nacionalistai ateis.

– Jarošas?

– Na, ir jis taip pat. Norisi tikėti.

– Tai tokiu atveju padėties paaštrėjimas Krymo pusiasalyje iš anksto nulemtas?

– Ne, jis įvyks dar iki trečiojo Maidano. Dabar susitvarkys su Putinu Ukrainoje, o gal ir čia.

– O kas čia tvarkysis?

– Oligarchai.

– Nesuprantu, iš pradžių sakėte, kad Putinas viską daro, kaip reikia Vakarams…

– Jis nustojo taip daryti. Jis užsižaidė savo vaidmenyje… Paaiškinsiu paprastai. Na, vaikinas laikė rajoną, savo smėlio dėžėje ten kažką darė, spaudė, o paskui „šyza“ stuktelėjo į makaulę, nusprendė, kad jis didis, ir nutarė imtis miesto. O mieste sėdi dideli dėdės, kurie daug kartų už jį, už jo grupuotę protingesni ir gerokai galingesni.

Yra tam tikri kertiniai pasaulinės sistemos – politinės ir ekonominės – egzistavimo akmenys. Svarbiausias dalykas, kad yra tam tikros galingos valstybės, kurios gali viską (džiunglių dėsnis), prisidengdamos žmogaus teisėmis… Bet jos gali atsakyti už kalbas.

Jeigu kas nors prieš jas eis, jį gali paprasčiausiai sutrinti – jos už kalbas juk atsakyti gali. Jos turi ekonomiką, didelius finansus, ekonominę sistemą, kariuomenę , viską pasaulyje. JAV, Europos Sąjunga, prašom. Ir šioms šalims naudinga, kad būtų laikomasi teritorijos neliečiamumo principo. Ir nesikišimo į vidaus reikalus.

Putinas visa tai pažeidė. Kodėl jis tai pažeidė, neturėdamas nieko – nei ekonomikos, nei pramonės, nei finansų sistemos, nei kariuomenės?

Trumpai tariant, su viena granata, gerai įkalęs, persiplėšęs jūreivišką palaidinę išlindo iš apkaso prieš keturis vokiečių „Tigrus“. Šaunuolis. Kas tau nutiks? Sutraiškys… Jeigu atkreipėte dėmesį į Vakarų retoriką, tai iki tam tikro laiko niekas apskritai neprisiminė 1994 metų Budapešto memorandumo.

O ten Ukrainos teritorinio vientisumo garantai – JAV, mes ir Britanija. Kadangi tai atviras spjūvis JAV, Europos Sąjungai ir visiems Vakarams, kokie gi jūs garantai? Ką jūs galite garantuoti? Jie nebuvo pasirengę garantuoti. Dabar jie pasirengę. Ir ši tema akimirksniu iškilo į paviršių. Štai ir viskas. Sprendimas priimtas, sprendžiamas strategijos ir taktikos klausimas.

Strategija yra, bet taktika. Todėl, kad ir Vakarų elektoratą, ir tą pačią opoziciją reikia parengti. Putinas manė, kad persigandę „Tigrai“ išsivažinės. Jie neišsivažinėjo. Jis sublefavo ir pralošė. Viskas. O už tai kentėsime mes.

Beje, vilčių teikia Vakarų retorika. Jie, Vakarai, savo retorikoje skiria Putiną ir žmones, gyvenančius Rusijoje. Jie nedemonizuoja visos šalies ir visų Rusijos žmonių.

– Bet tada jiems nereikia karo, jiems reikia specialiosios operacijos.

– Taip. O karo nebus, dviejų trijų savaičių specialioji operacija. Kaip kare su Iraku. Vienas, du – ir viskas. Visi laisvi.

– Tai ten tikriausiai ir to nereikia, pakanka, kaip sakoma, kelių profesionalų.

– Ten pakanka. Ukrainiečiai išmoko kariauti. Jų moralinė dvasia aukštumoje.

– Manote, bus tam tikrų veiksmų?

– Bus didelių mūšių, susidūrimų, daug žuvusių ir sužeistų Donbase, greičiausiai pietuose. Bus bandoma pulti. Todėl, kad Donbase jie pabandė, gavo į dantis, vadinasi, eis ten.

– Bet trečiasis pasaulinis karas, kaip rodomas kino filmuose…

– Jis neišsprendžia jokių klausimų, kadangi nėra su kuo kariauti. Su Rusija kariauti – dvi savaites. Su Kinija? Kam? Suprantat, ekonominiai ryšiai, vadinamoji globalizacija yra tokia visuotinė, kad kariauti panaudojant armiją – taip niekas nebekariauja. Yra ekonominiai karai, yra finansiniai karai. Labai veiksmingas ginklas, kuris parklupdys bet kurią šalį.

Antras dalykas, kurį spręsdavo karai, tai dirvos apkrovos sumažinimas. Daug dabar žmonių gyvena Žemėje. Pasaulinis karas juk irgi klausimo neišspręs.

Tam yra visokių virusų ir panašiai. Todėl tokiu pavidalu, kokį mums piešia: skaido bombonešiai, laksto raketos, visi šaudo – to nebus, to nereikia. Pasaulinis karas seniai vyksta, nugalėtojas taip pat žinomas, tam naudojami kiti metodai – ekonominiai ir finansiniai.

Viskas. Čia ekonominiai interesai. Grynas verslas.

Parengė Leonas Grybauskas

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai (25)