Šiandien visa Europos Sąjunga, tame tarpe ir Lietuva, laikrodžio rodykles persuks viena valanda į priekį. Kaip ir kiekvienais metais, ši operacija susilaukia daugybės diskusijų. Štai Vokietijos spaudoje pasirodę mokslininkų komentarai tvirtina, jog rodyklių sukiojimas tik didina sąskaitas už elektrą ir trikdo žmonių biologinius laikrodžius.

Perėjimas prie vasaros laiko sukelia visiškai priešingą ekonominį efektą, nustatė amerikiečių tyrėjai. Jis ne tik nepadeda gyventojams taupyti elektros energiją, bet dar labiau padidina jų sąskaitas.

Nuo 1980-ųjų vokiečiai du kartus per metus rūpestingai persukinėja laikrodžius: paskutinio kovo sekmadienio naktį rodyklės pasukamos vieną valandą į priekį, kad rudenį vėl grįžtų prie natūralaus laiko, rašo Vokietijos savaitraštis „Spiegel“.

Nuo pat vasaros laiko įvedimo ši idėja buvo kritikuojama: žmonės prasčiau išsimiega, karvės duoda mažiau pieno. Buvo reiškiamos abejonės ir dėl tariamos vasaros laiko ekonominės naudos: juk diena tampa ilgesnė, ir kažin ar tai padės realiai taupyti energiją.

Du mokslininkai iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje (JAV) nustatė, kad bent jau eiliniams amerikiečiams taupyti sukiojant laikrodžių rodykles nepavyksta. Matthew Kotchenas ir Laura Grant daugiau nei 3 metus nagrinėjo kone 7 mln. privačių namų Indianos valstijoje elektros skaitiklių rodmenis. Jų tyrimo išvadose teigiama, kad elektros energijos suvartojimas perėjus prie vasaros laiko ne sumažėdavo, kaip buvo tikimasi, bet 1 – 4 proc. išaugdavo.

„Remdamiesi mūsų sukaupta statistika galime įrodyti, kad perėjimas prie vasaros laiko gyventojams neduoda jokio ekonominio efekto“, - tvirtina L. Grant. Indianos valstijos gyventojai dėl padidėjusio elektros vartojimo įvedus vasaros laiką kasmet sumoka apie 8,6 mln. dolerių, rašo „Spiegel“.

Pasak savaitraščio, Indiana – tiesiog ideali vieta tokiam tyrimui, nes šioje valstijoje laikrodžius visuotinai sukioti imta tik 2006 metais. Lig tol tik 15 iš 92 jos apygardų laikrodžio rodyklės kovą būdavo persukamos, kad vakare būtų šviesu vieną valandą ilgiau. Statistinės analizės rezultatai atskleidė, kad pavasarį elektros energijos suvartojimas nežymiai sumažėdavo, tačiau vasarai persiritus į kitą pusę ir atėjus rudeniui smarkiai išaugdavo. Pasak tyrėjų, tai galima paaiškinti tuo, kad ankstyvo rytmečio valandomis gyventojams tekdavo įsijungti elektrinį šildymą, o ilgais karštais vasaros vakarais ilgiau veikdavo oro kondicionieriai.

Europoje atliktų analogiškų tyrimų rezultatai buvo tokie patys, rašo „Spiegel“. „Sukiojant laikrodžio rodykles pirmyn ir atgal energijos nesutaupoma“, – praėjusį spalį pareiškė Vokietijos federalinės aplinkos apsaugos agentūros vadovas Andreas Troge.

Perėjimas prie vasaros laiko abejotinas ne tik dėl ekologinių sumetimų: medikai laiko jį pavojingu sveikatai. Neseniai vokiečių ir olandų mokslininkai paskelbė tyrimo rezultatus, liudijančius, kad laikrodžių rodyklių persukimas sutrikdo žmonių biologinius laikrodžius.

Tyrimo autoriai išnagrinėjo daugiau nei 55 tūkstančių Centrinėje Europoje gyvenančių žmonių miego ypatumus. Remdamiesi šiais duomenimis mokslininkai priėjo išvadą, kad žmogaus biologinis laikrodis pritaiko prie sezoninių saulėtekio laiko pokyčių, nes žmogaus organizmo veiklą sinchronizuoja ne elektroninis laikrodis, o saulės patekėjimas. „Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad perėjimas prie vasaros laiko trukdo šiam natūraliam prisitaikymui“, - „Spiegel“ sakė vienas šio tyrimo autorių Thomas Kantermannas.

Nepaisant to, tikimybė, kad bent jau Vokietija atšauks perėjimą prie vasaros laiko, atsižvelgusi visus išsakomus argumentus, yra labai nedidelė, pažymi savaitraštis. Sprendimą dėl vasaros laiko įvedimo ES yra priėmęs Europos Parlamentas.

Tačiau Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ teigia, kad ateityje ES pozicija dėl vasaros laiko gali pasikeisti. Europos Sąjunga kas 5 metus nustato naujas perėjimo prie vasaros laiko taisykles, tad mokslininkų ir medikų argumentai gali turėti poveikį politikams.

Pasak dienraščio, Europoje jau nebemanoma, kad vasaros laikas padeda taupyti energiją. Šiuo metu svarbiausias argumentas – esą vasaros laikas „gerina gyvenimo kokybę“, nes vakarais vėliau temsta. Tie, kurie dėl persukto laiko rytą pradeda dirbti valanda anksčiau, antrąją dienos pusę gali aktyviau išnaudoti šviesiąją paros dalį, rašo „Frankfurter Allgemeine“. Taigi tam pritariantys šio sekmadienio naktį laikrodžio rodykles valanda į priekį turėtų persukti be didesnio susierzinimo.

Komentarai (12)