Paaiškėjo 2007 Nobelio premijos laureatas chemijos mokslo srityje (0)
Toliau skelbiami 2007 metų Nobelio premijos laureatai. Šįsyk paskelbtas chemijos mokslo laureatas. 71-ąjį gimtadienį trečiadienį švenčiantis Vokietijos mokslininkas Gerhardas Ertlas sulaukė įspūdingos dovanos - už cheminių procesų ant kietųjų paviršių tyrinėjimus vokiečiui paskirta 2007-ųjų Nobelio chemijos premija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Cheminių procesų, vykstančių ant kietų ir dujinių medžiagų paviršiaus sąlyčio ribos, tyrimai yra gana specifinė chemijos rūšis. Mokslininkai jau senokai žinojo, jog labai daug reakcijų vyksta būtent tokiose netradicinėse sąlygose – tankiuose (atominio lygio prasme) medžiagos sluoksniuose, arti kieto kūno paviršiaus. Ir čia galimi labai įvairūs scenarijai. Tarpusavio sąveikos jėgos tarp kieto kūno atomų ir dujų gali lemti dujų molekulių disociaciją, o atsilaisvinusios molekulės gali būti absorbuojamos kieto kūno paviršiaus.
Tokiu procesų „iššifravimas“ svarbus ne tik grynajam mokslui, bet ir praktinėms reikmėms. Pasak Nobelio premijos (Nobel Prize) steigėjų, G.Ertlo tiriamasis žvilgsnis į atomų ir molekulių kaitą ant katalizatorių paviršių padėjo suprasti tokius procesus kaip geležies rūdijimas, kuro elementų funkcionavimas ar katalizatorių veikimas automobiliuose ir dar daug kitų dabar jau įprastų buityje sutinkamų procesų.
„Likau be žado, kai išgirdau naujienas iš Stokholmo, - pareiškė mokslininkas. - Jaučiu pasididžiavimą. Negaliu pasakyti, kad laukiau apdovanojimo, bet žinojau, kad figūruoju kandidatų sąraše". G.Ertlis sukūrė metodą, kaip laipsniškai susidaryti visą kokios nors ant paviršiaus vykstančios cheminės reakcijos vaizdą.
Šie eksperimentai yra brangus malonumas, nes jiems reikia tokios laboratorijos, kurioje nebūtų absoliučiai jokios taršos ir kurioje būtų galima ant absoliučiai švaraus paviršiaus uždėti atskirus atomų ir molekulių sluoksnius.
Nobelio premiją skirianti Karališkoji Švedijos mokslų akademija vadina jį žmogumi, padėjusiu pamatus paviršių chemijai, kuri išsiplėtojo 7-ajame dešimtmetyje, ir žmogumi, kuris vienas pirmųjų suprato modernių technologijų potencialą šiai naujai sričiai tyrinėti.
„Ertliui pavyko pateikti detalų aprašymą, kaip cheminės reakcijos vyksta ant paviršių, ir tokiu būdu padėjo pamatus šiuolaikinei paviršių chemijai", - sakoma Akademijos pranešime. Šis mokslas taip pat gali paaiškinti, kodėl nyksta ozono sluoksnis. Taip yra dėl cheminių reakcijų ant ledo kristalų stratosferoje paviršiaus.
Žinios apie chemines reakcijas, vykstančias ant paviršių, taip pat padės mokslininkams veiksmingiau kurti atnaujinamą kurą ir naujas medžiagas elektronikai, pridūrė Karališkoji Švedijos mokslų akademija. Plačiau apie paviršinės chemijos pasiekimus galite perskaityti šiuose PDF dokumentuose čia ir čia.
Nors tai dar ne visos Nobelio premijos, tačiau tai yra paskutinė nominacija iš tikrojo „grynojo“ mokslo. Lieka literatūros, taikos ir ekonomikos nominacijos, tačiau apie jas mes jau nerašysime, nes tai išeina už mūsų portalo tematinių ribų.
Plačiau: