2008 metų Nobelio chemijos premija atiteko už medūzų tyrimus  (2)

Chemijos srityje šiais metais „karaliaus“ medūzos ir trys mokslininkai, už medūzų biocheminių procesų tyrimus gavę Nobelio premiją. Ją pasidalins trys JAV mokslininkai – žiūrint pagal tautybes – du amerikiečiai ir vienas japonas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kaip su Nobelio premija susijusi medūza? Pasirodo, prieš keletą dešimtmečių mokslininkų atlikti medūzų tyrimai, kodėl šie vandens gyvūnai gali švytėti žaliai, kuomet jie apšviečiami ultravioletine spalva tapo „biochemijos kelrode žvaigžde“ – teigiama Švedijos mokslų akademijos pranešime. Mokslininkams Osamu Shimomura, Martin Chalfie ir Roger Y. Tsien 1962 metais pavyko atrasti šio keisto švytėjimo priežastį ir išsiaiškinti jo mechanizmą – pasirodo, jį sukelia žaliai fluorescuojantis baltymas ŽFP (angl. green fluorescent protein arba GFP). „Nuo tada jis tapo vienu iš svarbiausių biomokslo įrankių. Su šio baltymo pagalba tyrėjai rado būdų, kaip stebėti procesus, kurie anksčiau buvo neįžiūrimi – tai tokie procesai kaip nervų ląstelių vystymasis ar vėžio plitimas“, – teigiama komisijos paskelbtame pranešime.

Naudojant ŽFP mokslininkams taip pat atsivėrė galimybė tirti Alzheimerio ligos pažeistas nervines ląsteles, stebėti, kaip besivystančiame embrione susidaro insuliną gaminančios beta ląstelės.

„Atliekant vieną įspūdingą eksperimentą, mokslininkams pavyko pažymėti skirtingas nervines ląsteles pelių smegenyse ir sukurti spalvų kaleidoskopą", - rašo Švedijos karališkoji mokslų akademija.

1928 metais gimęs O.Shimomura dirba Jūrų biologijos laboratorijoje Vuds Houle Masačusetse ir Bostono universiteto Medicinos mokykloje.

1947 metais gimęs M.Chalfie yra Kolumbijos universiteto Niujorke profesorius, o 1952 metais gimęs R.Y.Tsienas yra San Diege įsikūrusio Kalifornijos universiteto profesorius.

1988 metais M.Chalfie išgirdo apie tą proteiną ir nusprendė, kad tai būtų puikus įrankis gyvybiniams procesams apvaliųjų kirmėlių ląstelėse stebėti. Jis ir kiti mokslininkai įrodė, kad ŽFP švytėjimą sukeliantiems procesams kontroliuoti nereikia jokių kitų baltymų.

R.Y.Tsienas darbai padėjo išplėsti ŽFP panaudojimo galimybes ir pridėjo į šią paletę daugiau intensyvesnių ir ilgiau švytinčių spalvų. ŽFP švytėti skirtingomis spalvomis jis privertė keisdamas įvairias amino rūgštis įvairiose proteino vietose.

„Štai kaip mokslininkai šiandien gali skirtingomis spalvomis pažymėti skirtingus baltymus ir stebėti jų tarpusavio sąveiką", - sakoma akademijos pareiškime. 

Chemijos premija tradiciškai būna trečioji iš Nobelio premijų, teikiamų kasmet, serijos.

Pernai ji atiteko vokiečiui Gerhardui Ertlui už cheminių procesų ant kietųjų paviršių tyrimus.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (2)

Susijusios žymos: