Rytų fronte žlugus paskutinei didelio masto „Citadelės“ (Kursko mūšis) puolamajai operacijai, Hansas Heincas Refeldtas (Hans Heinz Rehfeldt), „Grossdeutschland“ divizijos puskarininkis, drauge su bendražygiais atlieka „ugniagesių komandos“ užduotis – kovoja pavojingiausiuose Rytų fronto ruožuose, kuriuose kitiems vermachto junginiams bei daliniams reikia skubios pagalbos.

1944 m. rugpjūtį per Rytprūsius patenka į Lietuvą, kaunasi prie Virbalio ir Vilkaviškio, žygiuoja per Lietuvą vaduoti didelės grupuotės, apsuptos Kuršo katile. Nepavykus prasiveržti į Kuršą, su paties vadovaujamu minosvaidininkų būriu ryžtingai kovoja Klaipėdos placdarme – gina Raudonosios armijos puolamą miestą ir iš jo evakuojamus civilius vokiečius bei lietuvius.

1945 m. žiemą dalyvauja įnirtinguose mūšiuose Rytprūsiuose ir Karaliaučiaus apsupties katile. Po sunkaus sužeidimo gydomas karo ligoninėje ir, dar nespėjęs pasveikti, traukiasi į Vakarus. 1945 m. gegužės 3 d. patenka į nelaisvę amerikiečių užimtoje Vokietijos teritorijoje. Kadangi amerikiečiai bei anglai, kitaip nei sovietai, nesistengė belaisvius daugelį metų naudoti kaip pigią darbo jėgą, gana greitai buvo iš karo belaisvių stovyklos paleistas.

Kovų ir klajonių mėginant patekti į Vakarus įspūdžius, kartais linksmus, bet dažniausiai dramatiškus ir šiurpius, H. H. Refeldtas aprašo knygoje, kuri buvo sukurta jau po karo remiantis kruopščiai rašytu jo – kario – dienoraščiu.

H. H. Rehfeldt. Su tankų korpusu „Grossdeutschland“ Rusijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir kovoje dėl Rytprūsių. Iš vokiečių kalbos vertė Antanas Šernius. – Vilnius: Briedis [2015]. – 312 p.: iliustr.

Komentarai (3)