Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Antrasis pasaulinis karas“ naujieną – J. Wiederio ir H. von Einsiedelio knygą „Stalingradas. Tragedija prie Volgos“.

Stalingrado kautynės ir vokiečių 6-osios armijos tragedija – vienas dramatiškiausių Antrojo pasaulinio karo istorijos puslapių.

Apie šią 1942 m. pab.–1943 m. pr. vykusią dramą iki šiol leidžiamos knygos, ieškoma atsakymų į klausimus, kas kaltas dėl vokiečių pralaimėjimo ir kodėl nepavyko išvengti visiškos apsupties. Vokiečiams ir jų Sąjungininkams šios kautynės ir po jų sekusi apsuptis kainavo pusantro milijono žuvusiųjų, dingusių be žinios, sužeistųjų ir patekusių į nelaisvę.

Žodis „Stalingradas“ Vokietijoje tapo didžiulės katastrofos, juodžiausio gedulo sinonimu. Daugelis istorikų mano, kad būtent Stalingradas tapo tuo kovų Rytų fronte lūžiu, po kurio Trečiojo reicho pralaimėjimas virto neišvengiamu. Tiek nacių vadovybei, tiek pačiam Hitleriui tai buvo smūgis, po kurio fiureris ilgai negalėjo atsigauti.

Šioje Joachimo Wiederio ir Heinricho von Einsiedelio knygoje dar kartą bandoma pažvelgti į tų dienų įvykius, prisiminti, kokios aplinkybės privedė prie šios masinės Vokietijos kariuomenės katastrofos ir kas už ją atsakingas.

Knyga sudaryta iš kelių dalių. Pirmoje pateikti Stalingrado pragare kovojusio vokiečių ryšių karininko J. Wiederio prisiminimai. Autorius pasakoja, kaip jis su savo padaliniu atsidūrė Stalingrade, kaip pateko į apsuptį, kaip kentė nežmonišką šaltį ir badą, kaip tapo sovietų belaisviu. Kituose skyriuose pateikiamas autoriaus ir sudarytojų požiūris į aukščiausius Vermachto vadus, feldmaršalą E. von Mansteiną, feldmaršalą F. Paulusą, generolą W. von Seydlitzą, jų charakteristikos ir veiksmų vertinimai.

Joachim Wieder ir Heinrich von Einsiedel. Stalingradas: tragedija prie Volgos. Iš vokiečių kalbos vertė Laima Kuprienė. – Vilnius: Briedis. – 400 p. iliustr.

Komentarai (2)