Antroji jauno lietuvių rašytojo, istoriko Romano Judino knygos „Karūnos švytuoklė“ dalis „Įtrūkęs plienas“ toliau vysto alternatyvią istoriją. O kas, jei karalius Mindaugas būtų likęs gyvas?

Pirmojoje dalyje narpliotas sąmokslo prieš Mindaugą voratinklis. Romanas pasižymėjo įdomiu siužetu: intrigos, mūšiai, originali karalienės Mortos mirties versija, ir, žinoma, netikėtas posūkis valdovo nužudymo istorijoje.

Ir štai nepraėjus nė dviem metams pasirodė antroji kvapą gniaužiančio pasakojimo dalis, pavadinimu „Įtrūkęs plienas“.  Dar daugiau istorinių alternatyvų, bet ne mažiau intrigų.

1267 metais pasenęs karalius Mindaugas priima prieštaringą sprendimą atnaujinti karą prieš Ordiną. Kaip jam sekasi tai daryti? Sužinosite perskaitę knygą.

Dažnai vyriškuose pasakojimuose apie valdžią ir karą nebelieka vietos meilei. Pirmojoje knygoje, „Karūnos švytuoklė“, jos taip pat trūko. Tačiau antrojo dalis – „Įtrūkęs plienas“ – užpildo šią spragą. Čia atsiranda ne tik daugiau meilės, bet ir intymių santykių. Tiesa, ne visada dvi širdys plaks viena šalia kitos, o intymus artumas nebūtinai reikš beužsimezgančią meilę.

Knygos pradžia palyginti paprasta, tačiau gana „apgaulinga“. Įsisukant siužetui, pirmosios romano eilutės įgaus visai kitokią prasmę, nei atrodė tik pradėjus skaityti. Galima pažadėti, kad pavadinimas atitinka turinį – dėl tampriai persipynusių aplinkybių viskas pasisuka netikėta linkme ir laimingos pabaigos teks palaukti.

Ar įtraukia „Įtrūkęs plienas“? Tikrai taip! Intrigos ir siužeto vingiai nėra banalūs, o mūšiai ir susidūrimai – brutalūs. Santykiai tarp veikėjų plėtojami atsižvelgiant į rūstokas XIII a. aktualijas.

Pirmoji R. Judino knyga „Karūnos švytuoklė“ susilaukė puikių atsiliepimų ir vertinimų. Autorius – vienas iš nedaugelio naujosios kartos Lietuvos rašytojų, plėtojančių neįtikėtinai įtraukiantį ir be galo reikalingą istorinio romano žanrą.

Komentarai ()