„Pasaulyje viskas labai blogai, vyksta vien siaubai ir košmarai“ ()

2025-03-28

Antraštė „Vyras nužudė žmoną grandininiu pjūklu“ bus perskaityta daug noriau, nei „Vyras padovanojo žmonai milijoną raudonų rožių“. Taip veikia mūsų suvokimas: neigiami dalykai traukia labiau nei teigiami.

Ir kaip dabar gyventi?

Asociatyvus vaizdas
© atourov / Midjourney

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Skyrelis iš populiaraus psichologo P. Zigmantovičiaus knygos „Juodoji psichologija: kaip mums diegiamos nuodingos nuostatos ir ar galim nuo to apsisaugoti“

Kokios neigiamos nuostatos mums diegiamos

1. Toksiškas savęs tobulinimas — teiginys, kad žmogus būtinai turi užsiimti saviugda, norėdamas išlikti padoriu žmogumi. Sustoti neįmanoma, kitaip prasidės degradacija. Ir nėra nieko blogo, jei žmogus pats nusprendžia ką nors tobulinti, užuot griebęsis brangių kursų ir pomėgių iš baimės likti nevykėliu.

Būtina suprasti: mokytis vien dėl malonumo yra nepaprastai sunku. O daug lengviau, kai aišku, kaip ir kur tas žinias, įgūdžius ir gebėjimus galima pritaikyti. Mokytis anglų kalbą vien dėl mokėjimo nėra gera idėja. Veikiausiai tokios studijos labai greitai baigsis, nes procesas sudėtingas, o nauda nėra akivaizdi.

Todėl mokymąsi visada reikia sieti su konkrečiomis užduotimis. Ar bent jau su malonumu. Juk kai kuriems žmonėms mokymasis teikia malonumą.

Tačiau toksiškas saviugdos būdas siūlo kitą kelią — tobulėti tam, kad tobulėti. Dėl to žmogus amžinai bėga už horizonto, t. y. bando padaryti tai, ko tiesiog negali. Dėl to paskui jaučia gėdą, apatiją, dirglumą. Naudos iš to nedaug.

2. Pasaulis kupinas manipuliatorių ir sociopatų, kurie tik ir laukia, kad galėtų jus apgauti ir sukelti psichologinę traumą. Iš tikrųjų tokių žmonių yra mažiau, nei 3％ pasaulio gyventojų. Kai kuriems iš jų šios problemos silpnai išreikštos, o yra tokių, kurie sugeba kontroliuoti jų apraiškas,

Pavyzdžiui, amerikiečių psichologai septynerius metus stebėjo sunkius nusikaltimus (pavyzdžiui, sunkius kūno sužalojimus) įvykdžiusius paauglius nusikaltėlius. Paaugliai reguliariai atlikdavo psichopatinių bruožų ir kitų įdomių apraiškų testus. Paaiškėjo, kad labai daug tiriamųjų aktyviai ugdė savikontrolės įgūdžius. Kitaip tariant, jie išmoko susitvarkyti su savo antisocialiais impulsais, o tai patvirtino objektyvūs duomenys — pavyzdžiui, pažymiai mokykloje [tyrimas].

Palyginkite šiuos duomenis su kasdien tinklaraščiuose ir socialiniuose tinkluose pasakojamomis gąsdinančiomis istorijomis. Ten vyksta banalus bauginimas. Yra tikrai pavojingų dalykų — pavyzdžiui, nesiskiepyti prieš keliaujant į egzotiškas šalis. Tačiau tikimybė sutikti žiaurų manipuliatorių, nesugebantį įsijausti, yra labai maža. O skaitant istorijas internete atrodo, kad kas antras didelio miesto gyventojas yra smurtautojas. Bet kokie gąsdinimai yra pelningi juos vykdančiam asmeniui. Tada galima parduoti žmogui kursus ar amuletus, apsaugančius jį nuo blogio.

[Vokietija!] Tokio dalyko dar nesate matę. Nenorėsite nuo jo pakilti. Beprotiška, ką sugeba naujausias išmanusis „Xiaomi“ klozeto dangtis („Smartmi 2S“)

7699

Labai gera kaina

Iš Vokietijos

Greitas ir saugus pristatymas

Nuostabus funkcionalumas

Išsamiau

3. Pasaulyje viskas labai blogai, gerų įvykių būna nedaug, vyksta beveik vien siaubai ir košmarai. Labiausiai čia pasižymėjo įvairios žiniasklaidos priemonės. Antraštė „Vyras nužudė žmoną grandininiu pjūklu“ bus perskaityta daug noriau, nei „Vyras padovanojo žmonai milijoną raudonų rožių“. Taip veikia mūsų suvokimas: neigiami dalykai traukia labiau nei teigiami. Šis mechanizmas kadaise padėjo mūsų protėviams laiku pastebėti krūmuose tūnantį plėšrūną. Dabar žiniasklaida iš jo aktyviai uždirba pinigus.

Internetiniams naujienų ištekliams svarbiausia yra peržiūros. Jiems nesvarbu, kokią patikimą ir reikalingą informaciją gausite, kaip jausitės skaitydami istorijas apie nusikaltimus ir nelaimes. Naujienos nėra skirtos tam, kad mūsų pasaulis taptų geresnis.

Tad kodėl tiek daug žmonių nuolat seka naujienas? Tai yra kontrolės iliuzija. Žmonės jaučiasi apsaugoti, kai žino, kas vyksta. Iš tikrųjų žiniose įvykiai dažnai pateikiami taip, kad sukelia kur kas daugiau neigiamų emocijų, nei jie nusipelno. Ir tai daroma sąmoningai. Negalima paveikti svarbiausių politikų sprendimų ar išgelbėti jau nužudytos moters. Žinios apie šiuos dalykus jums suteiks tik emocijas. O pernelyg didelis nerimas, baimė, pyktis gali išprovokuoti potrauminio streso sutrikimą.

Įsivaizduokite, jums nebūtina dalyvauti traumuojančiame įvykyje, kad patirtumėte psichinę žalą! Kai JAV įvyko teroristinis išpuolis Bostono maratone, mokslininkus nustebino tai, kad žmonės, kurie nebuvo įvykio liudininkai, o tik stebėjo įvykio transliaciją, patyrė psichologinę traumą [tyrimas]. Naudinga žinoti apie tai, kas vyksta pasaulyje, kad jaustumėtės socialiai sąmoningi, tačiau iki tam tikros ribos. Nuolatinis naujienų sklaidymas yra žalingas. Ypač sukeliančių neigiamas emocijas.

Kodėl esame tokie dėmesingi neigiamoms žinioms?

Pirmas dalykas, padedantis negatyvumui lengvai patekti į mūsų gyvenimą, — atrankinis suvokimas (moksliškai — selektyvus suvokimas). Jei žmogus yra kuo nors įsitikinęs, jis pradeda tai pastebėti visur. Tarkime, perskaitote 20 naujienų apie žmogžudystes, eismo įvykius, smurto aukas ir maniakus. Jūsų dėmesys persiorientuoja taip, kad pirmiausia pastebėsite viską, kas susiję su incidentais: naujienas apie nusikaltimus arba žmonių pasakojimus apie juos. Galite prieiti iki to, kad kiekvieną praeivį matysite kaip nusikaltėlį. Kiekvienas papildomas emocinis pasakojimas apie šiuolaikinio pasaulio baisumus sustiprina selektyvų suvokimą. Tam tikru momentu negatyvumo perkrautam žmogui bus sunku pastebėti ką nors gero aplink save. Nors jis negyvena kriminališkai pavojingame rajone ar gretimame bute su nusikaltėlių gauja.

Kažkur dideliame mieste iš tiesų yra nusikaltėlių. Tačiau jie nėra tokie dažni, kaip atrodo pažiūrėjus kriminalines žinias.

Dar vienas diegiančių neigiamas nuostatas pagalbininkas, — patvirtinimo šališkumas. Šis kognityvinis iškraipymas verčia mus pritaikyti tai, ką sužinome, prie savo požiūrio. Jei žmogus įsitikinęs, kad pasaulis yra baisi vieta, kas antras žmogus yra manipuliatorius ir apgavikas, o pavydi žmona privalo palikti vyrą, jis ras to patvirtinimą jį supančiame pasaulyje. Jo sąmonė atjungs įvykius, kurie patvirtina priešingą požiūrį. Jausmą, kad „visas pasaulis pilnas pabaisų“, teisingiau būtų vadinti „išgirdau, kad pasaulis pilnas pabaisų, ir dabar ieškau jų, kad apgyvendinčiau jas mano požiūryje į pasaulį“.

Kaip apsisaugoti nuo neigiamų nuostatų?

1. Išmokite jas atskirti. Ką bendro turi tokios nuostatos? Jos moksliškai nepagrįstos, tačiau sukelia neigiamas emocijas. Ar esate ką nors išgirdę / perskaitę ir pajutę baimę / pyktį / nerimą? Galbūt susidūrėte su neigiamu nusistatymu, kurią jums kažkas bruka, siekdamas naudos sau. Galbūt jis / ji nori išlaikyti jūsų dėmesį ir ką nors reklamuoti. Arba įbauginti, kad galėtų parduoti, pavyzdžiui, kursus arba pasidalyti „unikalia autorine metodika“.

2. Būkite atsargūs tyrinėdami žmogaus gerumą. Taip, tokios antraštės kaip „Blogio psichologija“ patraukia dėmesį. Tačiau jau anksčiau sakėme, kad neturėtume būti savo pačių pasaulio suvokimo burbule. Jei atrodo, kad jame vien tik pavojingi nuodingi piktadariai, svarbu atidžiau pažvelgti į priešingą požiūrį. Sužinokite, ką apie žmogaus prigimtį mano mokslininkai, o ne tinklaraštininkas, nusprendęs, kad „Žmogus žmogui — vilkas“ yra nekintama tiesa. Sunku patikėti, bet žmonės paprastai būna geri.

Psichologai atliko eksperimentą. Vieniems žmonėms davė dešimt eurų ir suporavo juos su kitais tiriamaisiais. Žmonės patys sprendė, ar dalytis šia suma su savo eksperimento partneriu, ar ne, o jei dalytis, tai kokiu santykiu. Buvo numatytas tik vienas susitikimas, todėl nebuvo galima bausti partnerio už blogą elgesį. Eksperimentatoriai būtų buvę patenkinti bet kokiu sprendimu. Eksperimento dalyviai neturėjo jokios racionalios priežasties dalytis vienas su kitu.

Kai jiems buvo papasakota apie tyrimą ir paklausta, ar jie tikisi dosnumo iš atsitiktinio partnerio, dauguma dalyvių darė prielaidą, kad partneriai vis tiek dalysis. Tik dešimt procentų atsakė nesitikintys jokių pinigų [tyrimas]. Taigi kokie rezultatai? Paaiškėjo, kad žmonės, turintys pinigų, kažkodėl jų nepasisavindavo, o jais dalydavosi. Procentai skyrėsi, bet tai detalės. Svarbiausia, kad žmonės galėjo viską pasiimti sau, tačiau tik dešimt procentų dalyvių, kurie neatidavė nė vieno euro, taip ir padarė.

Dešimt procentų dalyvių nesitikėjo, kad jiems bus duota pinigų, o dešimčiai procentų nebuvo duota jokių pinigų. Štai toks sutapimas. Šis eksperimentas rodo, kad iš kitų tikimės bent minimalaus altruizmo, o kiti tai žino. Ir mes taip pat tai žinome. Nuo tada, kai mūsų urvinių žmonių protėviai gynėsi nuo kardadančių tigrų, mes bendradarbiaujame. Mums teikia malonumą daryti gera. Taigi jei nuolat girdite apie tai, kad dauguma žmonių yra blogi savanaudžiai monstrai, — tapote juodosios psichologijos auka.

Nenoriu pasakyti, kad pasaulis yra saugus rojus. Jis įvairus, ir teplioti jį vien juodais dažais reiškia gąsdinti žmones. Iš tikrųjų blogis ir gėris yra kur kas sudėtingesni reiškiniai, nei atrodo.