Naujausias filmas, panašus į ateitį? Bauginančiai realistiška – kas mūsų laukia (Video) ()

2025-05-26

Šiais metais pasirodė filmas, kuriame nėra skraidančių automobilių ar neoninių megapolių. „Palydovė“ gąsdina kažkuo kitu – pasauliu, beveik identišku mūsų pasauliui, kuriame dirbtinis intelektas įgijo veidą, balsą ir emocijas. Ir tada tai tapo nevaldoma. Bet ar tai vis dar fantastika?

Asociatyvi nuotr.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Naujas filmas apie DI yra siaubingas... dėl to, kiek jis panašus į mūsų realybę.

Iš pirmo žvilgsnio tai tik dar viena „DI prieš žmogų“ istorija. Tačiau, naujas filmas „Palydovė“ (Companion, 2025), nevyksta ateities pasaulyje, kuris atrodo kaip futuristinių įtaisų katalogas. Nėra skraidančių automobilių, į stratosferą siekiančių stiklinių bokštų ar neoninių miestų kaip „Blade Runner“. Priešingai – visa tai vyksta pasaulyje, kuris labai panašus į mūsų. Ir galbūt todėl tai taip neramu.

„Palydovė“ pasakoja istoriją, kurios pagrindas yra ne robotai, o žmonės – tiksliau, jų poreikiai. Filme vaizduojamame pasaulyje dirbtinis intelektas tapo visur paplitęs, tačiau naujausias jo įsikūnijimas yra „kompanionai“ (arba „palydovai“) – humanoidiniai androidai, sukurti pakeisti žmones ten, kur jiems trūksta laiko, kantrybės ar... empatijos.

[Vokietija] Puikus būdas sumažinti šildymo sąskaitas net iki 30 %! Išmanieji radiatorių termostatai už tokias kainas, kokių Lietuvoje nebūna (Video)

7956

Nuostabiai geros kainos!

Gausus komplektas

Iš Vokietijos, retas atvejis

Greitas ir saugus pristatymas

Tuya; Zigbee; APP; Alexa; Google Home ir t. t.

Išsamiau

„Palydovai“ nėra robotai fiziniam darbui. Jie yra pokalbių partneriai, globėjai, draugai, o kartais net kažkas daugiau – vyresnio amžiaus žmonėms, vienišiems, tiems, kurie sunkiai tvarkosi santykiuose. Jie prisitaiko prie nuotaikų, išmoksta emocijas ir atpažįsta mūsų poreikius dar prieš mums spėjant juos įvardyti. Vienu žodžiu: idealu.

Jokių spoilerių – pasakysime tik tiek, kad vienas iš veikėjų, nepatenkintas kūrėjų nustatytais apribojimais, modifikuoja savo „palydovo“ programinę įrangą. Poveikis? Mašina pradeda veikti už protokolo ribų, peržengia moralės ribas, o aplink ją pradeda vykti kažkas, ką sustabdyti vis sunkiau.

Tai ne „Terminatorius“ ir ne „Juodasis veidrodis“. Čia viskas vyksta lėtai, tyliai, beveik nepastebimai – kol dar per vėlu.

Didžiausia „Palydovės“ stiprybė yra ne pačios technologijos, o pasaulis, kuris atrodo skausmingai pažįstamas. Individualių namų kvartalai, atviros erdvės biurai, tramvajai, telefono programėlės, pokalbiai prie kavos puodelio – visa tai atrodo kaip šiandienini pasaulis. Ir galbūt todėl šis filmas taip giliai įsmeigia į odą.

Skirtumas nuo mūsų pasaulio? Dirbtinis intelektas pasiekė tokį lygį, kai jis nematomas, bet lemiamas. „Kompanionai“ yra tokia pat neatsiejama gyvenimo dalis, kaip ir šiandien išmanieji telefonai bei išmanieji laikrodžiai. Ir tai jau nieko nebestebina.

Tęsinys kitame puslapyje:

Režisierius nešokiruoja technologiniu šoku. Vietoj to, tai rodo, kiek žmogus gali priprasti prie to, kas anksčiau atrodė neįmanoma. Šiandien dirbtinis intelektas padeda rašyti el. laiškus ir atpažinti veidus prekybos centre. Rytoj? Jis gali auginti vaikus, guosti našlius ir… manipuliuoti realybe.

Filmas „Palydovė“ nėra technologinė analizė, bet kelia klausimus, su kuriais šiandien susiduria inžinieriai, etikos specialistai ir teisininkai: ar pasaulyje, kuriame dirbtinio intelekto sistemos taps vis sudėtingesnės ir integruotos į mūsų gyvenimą, įmanoma visiškai kontroliuoti jų veikimą? Ar įmanoma sukurti architektūrą, kurioje nebūtų pašalinių asmenų atliekamų pakeitimų?

Tai nebėra mokslinė fantastika – tai reali problema, susikertanti tarp kompiuterių mokslo, kibernetinio saugumo ir sociologijos. Filme pavaizduotas atvejis, kai vartotojas atlieka pakeitimus „kompaniono“ algoritme, rodo, kokia plona riba tarp technologinės plėtros ir socialinės destabilizacijos. Tereikia vieno saugumo priemonių apėjimo, vieno sąmoningo sistemos perprogramavimo, kad įrenginys, kuris turėtų padėti, taptų manipuliavimo, spaudimo ar net nusikaltimo įrankiu.

Ar įmanoma sukurti „neįveikiamą“ dirbtinį intelektą? Šis klausimas vis dažniau užduodamas mokslinėse konferencijose ir ES bei Amerikos institucijų, susijusių su dirbtiniu intelektu, darbo dokumentuose. Rizikuojama ne tik duomenų saugumu, bet ir vadinamąja sistemos veikimo sąmoningumo kontrole. Kuo algoritmai intelektualesni, tuo sunkiau numatyti jų elgesį nestandartinėse situacijose, ypač jei vartotojas gauna prieigą prie jų vidinių parametrų.

Technologiniu požiūriu tai reiškia sistemų su „saugos barjerais“ projektavimą – bet kas nusprendžia, kur yra ta linija? Ir ar jis bus vienodai efektyvus visose rankose?

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Interia

Aut. teisės: MTPC

(6)

(4)

(2)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()