Ar bijote tetų klausimų per žiemos šventes? Tai gali būti reta fobija ()
Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai – tai intensyvių, ne visada teigiamų, emocijų metas.
© Pexels (atvira licencija) | https://www.pexels.com/photo/family-celebrating-christmas-dinner-5779175/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugeliui žmonių šventinė dvasia susijusi ne su magija, o su stresu, socialiniu spaudimu ir susidūrimu su savo baimėmis. Tačiau jei vien Kalėdų eglutės vaizdas sukelia šiurpuliukus, tai gali būti kažkas daugiau, pavyzdžiui, kristougenniatikofobija.
Dauguma mūsų Kalėdas siejame su šiluma, spalvingomis šviesomis, meduolių kvapu ir susibūrimais su artimaisiais. Tačiau kai kuriems tas pats laikas sukelia didelį stresą ir net paniką – šis reiškinys vadinamas kristougenniatikofobija (Christougenniatikophobia), ir nors tai skamba neįtikėtinai, tai labai realu ir gali atimti iš mūsų gražiausio metų laiko džiaugsmą.
Kristougenniatikofobija – Kalėdų baimių derinys
Šis terminas kilęs iš graikų kalbos ir pažodžiui reiškia „baimę, susijusią su Kristaus gimimu“. Ji dažnai kyla iš neigiamos vaikystės patirties – šeimos konfliktų, spaudimo siekti tobulų švenčių ar skausmingų prisiminimų. Žmonės, kenčiantys nuo kristougenniatikofobijos, gali jausti nerimą pamatę šventines dekoracijas, išgirdę kalėdinės muzikos garsus ar net aptardami Kūčių vakaro planus.
|
Kraštutiniais atvejais simptomai primena panikos priepuolius – patiriantys šią problemą praneša apie padažnėjusį širdies plakimą, prakaitavimą, raumenų įtampą ir pervargimo jausmą.
Geros naujienos? Kaip ir bet kurios fobijos ar traumos atveju, ją galima „gydyti“ arba, tiksliau sakant, išbandyti kognityvinę elgesio terapiją, bendradarbiauti su terapeutu, kad būtų sprendžiamas nerimo šaltinis, ir palaipsniui geriau susipažinti su jį sukeliančiais dirgikliais.
Mirksinčių šviesų baimė
Kalėdinės dekoracijos gali paversti gatves pasakų peizažu, tačiau jos džiugina ne visus. Žmonės, kurie bijo mirksinčių šviesų, jų akivaizdoje patiria nerimą ir kartais net fizinį skausmą. Vieniems mirksinčios šviesos gali sukelti migreną ar traukulius, o kitiems – traumuojančius prisiminimus. Tai, kas daugumai yra džiaugsmo sinonimas, tampa streso šaltiniu, verčiančiu juos vengti prekybos centrų ar apšviestų gatvių.
Baimė dėl šeimos
Teoriškai šventės yra susitaikymo metas, tačiau praktiškai jos dažnai virsta konfrontacija. Ir nors tokie klausimai kaip „kada vestuvės“ ar „kada anūkai?“ iš seniai matytos tetos vargina visus, tiems, kurie kenčia nuo nerimo dėl giminaičių, šeimos susibūrimai yra tikras košmaras.
Ši baimė gali kilti dėl senų traumų, toksiškų santykių ar sunkių vaikystės prisiminimų. Tokie asmenys vengia šeimos vakarienių, susibūrimų ir bet kokių pokalbių apie praeitį, o šventinis spaudimas „būti kartu“ tik gilina jų įtampą.
Baimė gauti dovanas
Ne visi mėgsta būti dėmesio centre, o kai kuriems tai netgi baugina. Žmonės, nerimaujantys dėl dovanų, jaučiasi itin nejaukiai, kai turi atidaryti dovaną kitų akivaizdoje. Jie bijo teismo, reakcijų ir aplinkinių žvilgsnių. Jiems akimirka, kupina džiaugsmo ir dėkingumo kitiems, tampa išlikimo išbandymu.
Baimė nuryti
Šventės – tai susibūrimų ir vaišių metas, tačiau kai kuriems bendras valgymas sukelia su maistu susijusį panikos priepuolį, ir mes kalbame apie žmones, kenčiančius nuo fagofobijos, arba baimės... ryti. Baimė užspringti ar būti išjuoktiems jiems tokia stipri, kad valgyti kitų akivaizdoje tampa beveik neįmanoma.
Specifinės fobijos
Ir nors kai kurios iš šių baimių atrodo tiesiog „neįmanomos“, čia susiduriame su labai realia ir rimta problema. Tai vadinamosios specifinės fobijos, kurios yra vieni iš labiausiai paplitusių nerimo sutrikimų šiuolaikiniame pasaulyje, ir manoma, kad net vienas iš penkių žmonių jas patiria tam tikru savo gyvenimo momentu.
Joms būdinga intensyvi, netinkama konkretaus objekto, veiklos ar vietos baimė. Nors šiuo sutrikimu sergantis asmuo dažnai supranta, kad jo reakcija yra perdėta, šio suvokimo nepakanka paralyžiuojančiai baimei kontroliuoti.
Todėl tokių baimių poveikis kasdieniam gyvenimui gali būti didžiulis; asmuo, turintis aviofobiją, gali metų metus vengti kelionių lėktuvu, o asmuo, turintis dentofobiją, gali atidėti vizitus pas odontologą, kol skausmas taps nepakeliamas. Todėl fobijos nėra užgaida ar „įsivaizdavimas“, o realus apribojimas, galintis dominuoti profesiniame, socialiniame ir šeimos gyvenime.
.jpg)
