Baisiausi SSRS eksperimentai, kurie vis dar nuodija pasaulį ()

2026-01-10

Kodėl miestai buvo statomi „nuo nulio“?

asociatyvi nuotr.
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=8uW7_LP6zWE

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sovietų Sąjungos eksperimentas: miestai „nuo nulio“

Sovietų Sąjungos eksperimentas statyti miestus „nuo nulio“ buvo milžiniškas socialinės inžinerijos projektas, kurio palikimą šiandieninė Europa ir Azija jaučia itin aštriai. Tai nebuvo natūrali evoliucija, o planinė intervencija į geografiją.

Kodėl miestai buvo statomi „nuo nulio“?

Miestas buvo traktuojamas tik kaip priedas prie gamyklos. Jei tundroje rasdavo nikelio (Norilskas) ar Uralo kalnuose geležies (Magnitogorskas), ten privalėjo atsirasti miestas, nepaisant atšiauraus klimato ar logistikos logikos.

Po Antrojo pasaulinio karo pramonę stengtasi iškelti gilyn į žemyną, kad ji būtų sunkiau pasiekiama potencialiems priešams.

Super pasirinkimas elitiniams geimeriams? Štai kaip 27 coliai sėkmingai sutalpina OLED technologiją, 4K raišką ir 240 Hz greitį (AOC AGON AG276UZD monitoriaus APŽVALGA)

1525

Žaidimų rinkoje sėkmingai karaliauja mažesnės įstrižainės monitoriai - čia 27 coliai vis dar laikomi "aukso viduriu", padedančiu pasiekti geriausius rezultatus. O ką gi šiuo požiūriu mums siūlo naujas kompanijos AOC "žaisliukas" - profesionalios serijos geimeriams skirtas monitorius AGON AG276UZD?

Išsamiau

Nauji miestai turėjo formuoti „naująjį tarybinį žmogų“. Be senųjų tradicijų, bažnyčių ar „buržuazinės“ architektūros, šie miestai tapo socializmo laboratorijomis.

Už ką šie miestai „moka“ šiandien?

Sovietų planuotojai paliko uždelsto veikimo bombas, kurios sprogo pasikeitus santvarkai:

Dauguma šių gyvenviečių yra monomiestai – visas miestas priklauso nuo vieno milžiniško kombinato. Jei gamykla tampa nekonkurencinga rinkos sąlygomis, žlunga viso miesto ekonomika, socialinė sfera ir komunalinės paslaugos.

Pramonės gigantai buvo statomi pačiame mieste arba visai šalia jo, visiškai ignoruojant taršos poveikį sveikatai. Pavyzdžiui, Norilskas iki šiol yra vienas labiausiai užterštų taškų planetoje.

Miestai buvo planuojami laikantis griežto funkcinio zonavimo principų. Tai nulėmė „miegamųjų rajonų“ atsiradimą, kuriems būdingas jaukumo trūkumas, erdvės smulkiajam verslui stoka ir kultūrinio identiteto nebuvimas. Šios erdvės neretai primena pilkus betono masyvus, kuriuose individas jaučiasi tik mažas, nuasmenintas sistemos sraigtelis.

Ryškiausi pavyzdžiai:

Magnitogorskas: miestas, pastatytas aplink metalurgijos kombinatą. Čia smogas laikomas „darbo simboliu“, o gyventojų sveikata – auka vardan pramonės pasiekimų.

Norilskas: inžinerinis stebuklas ant amžinojo įšalo, bet kartu ir Gulago palikimo simbolis, kur tūkstančiai žmonių dirba ekstremaliomis izoliacijos sąlygomis.

Toljatis: sovietinio modernizmo pavyzdys, tapęs visiškai priklausomas nuo automobilių pramonės sėkmės.

Visaginas: Lietuvos „atominis eksperimentas“

Visaginas yra vienas jauniausių Lietuvos miestų, pastatytas specialiai Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams. Tai ryškiausias „miesto nuo nulio“ pavyzdys Lietuvoje, kurio planavimas, architektūra ir istorija yra neatsiejami nuo atominės energetikos.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

glavred

Aut. teisės: MTPC

(8)

(5)

(3)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()