Du čekų studentai sugalvojo, kaip, tiesiogine prasme, vienu rankos mostelėjimu smėlio dėžę paversti į kerintį, dinamiškai besikeičiantį gyvą pasaulį su upėmis, kalnais, slėniais, snieguotomis viršūnėmis ir ugnikalnių krateriais.

Pilzeno mieste (Čekija) gyvenančių Piterio Altmano (Peter Altman) ir Roberto Ekšteino (Robert Eckstein) projekte „SandyStation“ svarbiausia – turėti smėlio dėžę. Antras privalomas „tvėrimo“ elementas – pusmetrio aukštyje virš smėlio pakabintas žaidimų manipuliatorius „Xbox Kinect“, nuolatos skenuojantis smėlio telkinio trimatį paviršių.

Žinoma, būtina ir trečia sistemos sudedamoji dalis – kompiuteris, analizuojantis judesius ir trimačio smėlio telkinio paviršiaus pokyčius. Kompiuteris, be kita ko, valdo ketvirtąjį sistemos elementą – projektorių. Apšviesdamas smėlį įvairiomis spalvomis, projektorius smėlyje kuria įstabiai gyvai atrodantį pasaulį – tarsi iš kosminių aukštybių žvelgtum į kurios nors gyvybei tinkamos planetos paviršių.

Lomos „prisipildo“ mėlynos šviesos – „vandens“, kalvų šlaitai nusidažo žaliai, kalnų viršūnės pasidengia ledo kepurėmis, o kurioje nors iš sustumtų kalvų iškasus duobelę, šios paviršius netrunka pasidengti sodriai oranžine ugnikalnio kraterių spalva. Magija!

Kraštovaizdžio paviršių projektorius „nudažo“ pagal kompiuterio komandas, o šis vadovaujasi iš anksto įvestais duomenimis, leidžiančiais įvertinti lomų ir duobių gylį. Pagal tai skaitmeninis „vandens“ telkinys smėlio pasaulyje bus arba perregimai žydros (seklu), arba tamsiai mėlynos (gilu) spalvos. Krantai nubarstyti geltonu smėliuku, o aukščiau žaliuoja slėniai, žemumos, lygumos.

Įspūdingiausias šio smėlio ir šviesų šou akcentas – sistemos gebėjimas akimirksniu reaguoti į kraštovaizdžio paviršiaus pokyčius.

„SandyStation“ projekto autoriai tikina, jog sumanymui įgyvendinti sugaišo tik keletą dienų. Jaunuoliai ketina nuodugniai apmąstyti tolimesnes projekto gaires ir kryptis.

Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com

Komentarai (5)