Laiptinių „uniforma“: kodėl sovietmečiu niekas nedrįso dažyti visos sienos viena spalva? ()
Kodėl senų daugiabučių laiptinių sienos buvo nudažytos tiesiai per pusę?
© Nuotr. iš atvirų šaltinių
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kodėl daugiabučių laiptinių sienos buvo nudažytos tik iki pusės ir kaip ši keistenybė išgelbėjo tūkstančius žmonių
Įžengus į senesnį daugiabutį, pavyzdžiui, Rygos Purvciemo bei Kengarago mikrorajonuose ar Vilniaus Lazdynų ir Karoliniškių rajonuose, pirmiausia į akis krenta būdinga tamsi juosta ant sienų. Ji tęsiasi per visą laiptinės perimetrą maždaug juosmens aukštyje: viršuje matyti šviesus tinkas, o apačioje – sodrus mėlynas, žalias, geltonas ar kartais rudas tonas. Kodėl buvo pasirinkta tokia spalvų schema, kodėl sienos nebuvo dažomos viena spalva ir kokia buvo šios juostos praktinė reikšmė?
Daugelis mano, kad tokia dažymo technika – tai tik statybininkų taupymas arba estetinis trūkumas. Sklando net teorijos, kad dažų tiesiog pritrūkdavo, todėl nudažyta tik apatinė dalis. Nors ši tema dažnai tampa pašaipų objektu, tikroji priežastis yra kur kas įdomesnė: ši dvispalvė schema buvo ne dizaino užgaida, o svarbus sprendimas, padėjęs užtikrinti žmonių saugumą.
Pamiršti statybos standartai
|
Pastaraisiais dešimtmečiais statybų sektoriuje niekas nevyko atsitiktinai. Kiekviena plyta, tinko sluoksnis ar dažų atspalvis turėjo savo pagrindimą, patvirtintą oficialiomis normomis. Net spalvotos juostos aukštis buvo tiksliai apibrėžtas statybos reglamentuose – pusantro metro nuo grindų. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip paprastas sprendimas, tačiau už jo stovėjo saugumo sistema, padėjusi saugiau judėti laiptinėmis net tamsiu paros metu.
Dauguma to meto daugiabučių buvo pastatyti pagal tipinius projektus. Tūkstančiai identiškų pastatų turėjo tą pačią problemą – prastą apšvietimą. Lemputės dažnai perdegdavo, jungikliai neveikdavo, o laiptinių langai buvo maži arba jų visai nebuvo, todėl žmonės dažniausiai turėjo lipti laiptais beveik visiškoje tamsoje.
Tamsios laiptinės ir pavojus
Įsivaizduokite: grįžtate namo vėlai vakare. Žiema, tamsu. Laiptinė skendi tamsoje, nes lemputė perdegė. Jūs ieškote turėklų ir atsargiai žingsniuojate, tačiau staiga laiptai baigiasi – pasiekiate tarpinę aikštelę, kurios tamsoje beveik nematyti. Būtent tokiomis sąlygomis kasdien įvykdavo daugybė nelaimingų atsitikimų: žmonės suklupdavo ir krisdavo.
Inžinieriai ėmė ieškoti paprasto, nebrangaus ir masiškai pritaikomo sprendimo. Neįmanoma priversti visų gyventojų operatyviai keisti lempučių, kaip ir atstatyti tūkstančių namų įrengiant papildomus langus. Reikėjo priemonės, kuri veiktų net tada, kai laiptinėje tamsu.
Spalva kaip vizualinė navigacija
Sprendimas pasirodė paprastas ir efektyvus: apatinė sienų dalis buvo nudažyta ryškia, kontrastinga spalva – būtent tame aukštyje, kuriame natūraliai juda žmogaus žvilgsnis. Mėlyna spalva nebuvo pasirinkta atsitiktinai, mat ji gerai matoma net prieblandoje. Žmogaus regėjimas sukonstruotas taip, kad silpno apšvietimo sąlygomis mėlyną atspalvį suvokiame geriau nei kitas spalvas. Be to, kontrastas tarp spalvotos ir šviesios sienos dalių sukūrė aiškią vizualinę ribą: pasiekus tarpinę aikštelę, pasikeičiantis spalvų santykis veikė kaip signalas, nurodantis, jog erdvė pakito – priešais laukė posūkis arba durys.
Kodėl pasirinktas būtent pusantro metro aukštis?
Pusantro metro aukštis buvo pasirinktas neatsitiktinai – tai vidutinis akių lygis žmogui, judančiam laiptais. Lipant žvilgsnis natūraliai krypsta šiek tiek žemiau horizonto, maždaug krūtinės ar juosmens aukštyje, todėl būtent ten ir buvo nudažyta juosta. Nudažius žemiau, vizualinis efektas būtų dingęs, o aukščiau – riba būtų viršijusi natūralų regėjimo lauką. Be to, ši linija padėjo geriau orientuotis ir nustatyti atstumą iki sienos.
Kitos spalvos ir praktinė nauda
Nors mėlyna tapo populiariausia, buvo naudojami ir kiti atspalviai – žalia, ruda, pilka ar tamsiai smėlio. Įdomu tai, kad aukštesnės klasės pastatuose, kur laiptinės buvo erdvios ir su dideliais langais, tokios sistemos buvo atsisakyta. Tai įrodo, kad pagrindinė priežastis buvo būtent saugumas, o ne noras papuošti patalpą.
.png)
.png)
.png)
.png)
.jpg)
.png)
.png)
.png)
.png)
