Sukurtas DI algoritmas, kuris numato, kada jūsų santykiai iširs ()
Liono tyrėjai teigia, kad meilę galima apibūdinti matematinėmis lygtimis. Jų naujas algoritmas gali tiksliai nustatyti, kurios poros greičiausiai išgyvens krizes ir kodėl kai kurie santykiai neišvengiamai nutrūksta.
© https://www.needpix.com/photo/download/1701644/love-couple-romantic-relationship-love-hug-kissing-heart-free-illustrations-free-pictures
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Matematikai teigia, kad santykių eigą galima apibūdinti naudojant sistemos dinamiką. Profesorius Laurent Pujo-Menjouet iš Claude'o Bernardo universiteto Lione kartu su tarptautine tyrėjų komanda sukūrė modelius, leidžiančius tiksliai nustatyti santykių pavojaus zonas ir numatyti, kurios poros labiau linkusios išgyventi krizes.
Šio tyrimo ištakos stebėtinai siekia tolimus laikus – populiacijų modelius. Klasikinės Malthuso ir Lotkos-Volteros lygtys, apibūdinančios plėšrūnų ir grobio santykius, ir Allee efektas, apibūdinantis kritinę ribą, žemiau kurios populiacija išnyksta, o virš kurios – klesti, taip pat pasirodė esančios itin naudingos apibūdinant meilę.
„Lygiai taip pat, kaip galime numatyti populiacijos augimą ar rūšių nykimą, galime modeliuoti romantiškų santykių evoliuciją poroje“, – aiškina Pujo-Menjouet.
|
„Svarbu ne nuspėti, ką įsimylėsite. Svarbu suprasti, kodėl kai kurios poros išlieka stabilios nepaisant gyvenimo sukrėtimų, o kitos pamažu tolsta viena nuo kitos“, – pridūrė jis.
Modeliai remiasi psichologo Johno Gottmano, žinomo kaip „Meilės gydytojas“, ekonomisto José Manuelio Rey, fiziko Sergio Rinaldi, matematiko Steveno Strogatzo ir kitų darbais. Naujesnėse versijose taip pat atsižvelgiama į uždelstas partnerių reakcijas.
Įdomu tai, kad šią problemą nagrinėjo lenkų tyrėjai Bieleckis, Foryś ir Bodnaras. Laikas tarp konflikto ir reakcijos gali tiek paaštrinti, tiek sumažinti įtampą.
Modelio esmė – paprasta, bet esminė idėja: kiekvieni santykiai turi kritinę santykių stiprumo ribą. Jei jausmai nukrenta žemiau šio lygio ir ten išlieka, matematika prognozuoja neišvengiamą slydimą išsiskyrimo link.
„Kai jausmai nukrenta žemiau šios ribos ir ten išlieka, matematika prognozuoja neišvengiamą slydimą išsiskyrimo link“, – sako Pujo-Menjouet.
„Šios ribos supratimas suteikia poroms galingą įrankį atpažinti pavojingas zonas ir imtis taisomųjų veiksmų“, – pridūrė jis.
Ilgalaikį stabilumą lemia trys veiksniai: abipusis partnerių traukos jausmas, natūralus jausmų nykimas laikui bėgant ir tai, kaip kiekvienas žmogus reaguoja į kito emocijas.
„Gyvenimas visada atsiųs savo vilkus: stresą, ligas, darbą, vaikus, finansines problemas“, – tyrėjas lygina su pasakėčia apie tris paršelius.
„Matematika padeda mums suprasti, kaip pastatyti namą iš plytų, o ne iš šiaudų“.
Šiuo metu modeliai ruošiami tam, kad juos būtų galima sujungti su dirbtiniu intelektu, siekiant sukurti kažką panašaus į ankstyvojo perspėjimo sistemą arba, kaip aiškina tyrėjai, santykių GPS, rodančią, kur yra pora, kur jie eina ir kokie maršrutai gali vesti į norimą tikslą.
„Matematika gali nušviesti modelius ir suteikti patarimų“, – apibendrina Pujo-Menjouet.
„Galiausiai santykių sėkmė priklauso nuo dviejų žmonių pasirinkimo puoselėti savo ryšį kiekvieną dieną. Lygtys gali parodyti kelią, bet vis tiek turite juo eiti kartu“, – pridūrė jis.
.jpg)
.jpg)
