Šią vasarą teko laimė dalyvauti Lietuvos dendrologų ekspedicijoje po Pietų Švedijos ir Šiaurės Danijos botanikos sodus, arboretumus, parkus ir privačius medelynus.

Vienas iš objektų – Olės ir Grethės Heide‘ų (Ole ir Grethe Heide) privatus dekoratyvinių augalų medelynas (Heides Planteskole) prie Thistedo (Thisted) miestelio Šiaurės Danijoje, Jutlandijoje. 16 ha plote dar 1936 m. dabartinio savininko tėvo įkurtas medelynas stebino gražiai sutvarkyta aplinka, prie takų išsirikiavusiomis įvairiomis skulptūromis, puošniais dekoratyviniais medeliais, krūmais ir žydinčių gėlių gausybe. Medelyno alyvų skyriuje auga net 400 įvairių veislių krūmų, yra hibridų ir iš Lietuvos. Rožyne auginama apie 140 rožių veislių. Bet didžiausias atradimas mūsų dar laukė.

Kanklės su Vyčiu 

Malonus, sveiku humoru trykštantis senjoriško amžiaus medelyno savininkas Olė Heide su žmona Grethe vaišino ekspedicijos dalyvius kava, arbata, vaisiais ir kitais skanumynais. Besivaišindami pastebėjome mažas kankles, ant kurių puikavosi Vyčio piešinys. Pasipylė mūsų klausimai, ir malonus medelyno savininkas papasakojo apie įvykius Antrojo pasaulio karo metu, kai mažame (13 tūkst. gyventojų) Danijos miestelyje buvo įsikūrusi Pabaltijo šalių karo pabėgėlių stovykla. Heide‘s šeima draugavo su viena karo pabėgėle lietuvaite, kuri tai šeimai netgi padėjo auginti mažąjį Heide.

Vėliau, po karo, ji išvyko į Vokietiją ir ten sukūrė šeimą, bet prieš išvykdama danų šeimai padovanojo turėtąsias širdies formos lietuviškas kankles. Lietuvės karo pabėgėlės ir danų santykiai buvo labai geri, tad ji su dukromis ir vėliau buvo atvykusi aplankyti Heide‘s šeimos. Tačiau medelyno savininkas teprisimena, kad būdamas mažas lietuvę vadindavo keistu vardu – Kiauka. Mes taip ir negalėjome atspėti, kokio lietuviško moters vardo mažametis danas negalėjo taisyklingai ištarti.

Pabėgėlių stovyklavietė

Pasivaišinus medelyno šeimininkų pateiktomis gėrybėmis, Olė ir Grethė pasisiūlė palydėti mus į buvusią Pabaltijo karo pabėgėlių stovyklavietę. Karui baigiantis Thistedo miestelyje buvo apsistoję apie 2 000 karo pabėgėlių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Apie pusė jų buvo lietuviai. Ilgainiui pokariu karo tremtiniai iškeliavo į kitas Europos ir Amerikos šalis, o miestelyje užsibuvo apie 100 lietuvių. Šiuo metu Thistede gyvenančių lietuvių nėra.

Nuvykę į vietą, Thistedo miestelio pakraštyje gražiai sutvarkytoje aikštėje išvydome pokario metais lietuvių karo pabėgėlių įruoštą memorialą. Memorialo adresas: Simons Bakke 25, 7700 Thistedas, Danija. 1947 m. (lentelėje įrašyta 1947-08-24 data) Lietuvos pabėgėliai aikštelėje ant žemės iš sutrupintų plytų gabalėlių buvo sudėlioję Vyčio ženklą. Šalia stovi tradicinis lietuvių medinis kryžius ir betoniniai Gedimino stulpai.

Iki šiol rūpinasi danų šeima

Laikui bėgant apirusį iš plytų trupinių sudėliotą Vytį maždaug prieš 15 metų atnaujino medelyno savininko sūnėnas, pradedantis dvidešimtmetis skulptorius. Stebino tai, kad lietuvių įrengto memorialo teritorija yra gražiai sutvarkyta, nušienauta veja, jokių šiukšlių ar teplionių ant įrenginių.

Sutvarkė ir slapčiomis braukė ašaras

Ekspedicijos dalyviai apravėjo Vyčio ženklo dėlionę, paryškino ženklo kontūrus apipjaustydami besiplečiančią baltų dobilų velėną, pataisė dėlionės plytų gabalėlius. Sustojusios ant kalnelio moterys dainavo patriotines tremtinių dainas. Kelionė ėjo į pabaigą, tad pasiilgęs gimtųjų namų ir įsivaizduodamas, kaip Tėvynės ilgėjosi karo pabėgėliai, ne vienas ekspedicijos dalyvis slapčiomis braukė išriedėjusią ašarą…

Pasak svetingojo medelyno savininko Olės Heide‘s, memorialą kartais aplanko ekskursijos iš Lietuvos. Taigi mūsų atrasta lietuviška salelė senosios Europos glūdumoje nėra pamiršta.

Turinys

• Redakcijos skiltis
  Grūdai ir pelai 8 
• Nemirtingo žingsnio taktu
  H. Nagys. Rudens daina 10 
• Ta akimirka žavinga
  Masyviausia tuja pasaulyje – Didžioji 11
• Miškas ir mes
  J. Liutkus. Miškininkų šventė Ukmergėje 12
  D. Červokienė. Parudaminoje – naujas pažintinis takas 14
  A. Kramskich. Miško brolija 16
  Kas naujo pasaulyje 19
• Pokyčių verpetuose
  A. Paulauskienė. Gimtoji kalba:didžiavimasis ja ir išdavystė (II) 20
  L. Rumbutytė. Švara verta tik raino vėžio žnyplės 22
  L. Keblaitė. Tvaraus gyvenimo rakštys 25
  M. Žukauskaitė. Unikalus ledynmečio palikimas 28
• Savas miškas
  Z. Bitvinskaitė. Jei žinotume, nesinorėtų džiaugtis 30
• Pažintis
  V. Ribikauskas. Karo pabėgėlių troškimas 34
  D. Pociūvienė. Pakeitus požiūrį aplankė sėkmė 36
• Medis ir verslas
  Medienos rinkos apžvalga 41
• Technika
  R. Zinkevičius. Kirtaviečių technika 48
• Medžioklė
  V. Ribikauskas. Dobilijos antys 54
• Mūsų žosmė
  A. Pletkuvienė. Kaip rašyti partijų pavadinimus 56
• Mano medis
  J. Juškaitis: Medis man kvepia 57
• Pirma buvo žodis
  V. Landsbergis. Teisėsaugos miškas 58
• Būkime sveiki
  A. Patašius. Sveikatos gėrimas iš ąžuolyno 60
• Medis ir aplinka
  I. Požėlienė. Populiarėja grybų šventė Švenčionėliuose 62
  L. Rumbutytė. Apreiškimų ir stebuklų versmės 64
  E. Drobelis. Kur miško vertė? 67
  A. Patašius. Ką giedą paukščiai 70
• Laisvalaikis
  Rudeninis škudžių avikirpis 72
• Miško pavilioti
  P. Bekeris. Milijonierius ir jo miškas 74
• Jaunuolynas
  Tado Ivanausko ornitologų klubas 76
• Iš Raudonosios knygos
  Tikrinis blizgutis

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Žurnalas "Miškai"

Autoriai: Vytautas Ribikauskas

Komentarai (0)