O ką? Gali būti netikėtai įdomu į kasdienius dalykus pažiūrėti ir juos pamatyti kitu kampu. Šiuo atveju – kitu diapazonu. Pavyzdžiui, infraraudonųjų spindulių.

Nes šių spindulių spektre į puodelį srūvanti kava iš aparato bėga ir teliūskuoja lyg kone iki baltumo įkaitinta skysta lava.

Ne mažiau įspūdingai atrodo ir skrudinimo "egzekucijai" paruoštos duonos riekelės. Na, pačios riekelės atrodo neįspūdingai, tačiau pati skrudinimo "egzekucija"... Vaizdas netgi šiek tiek mistiškas, su siaubo elementais – lyg iš skrudintuvės pradėtų kilti Šv. Elmo ugnys ar šiurpūs helovininiai skobtų moliūgų vypsniai, kurių agoniją vainikuoja ugninių šėtono ragų krestelėjimas.

Kitas žingsnis – ant ugnimi dar žioruojančio skrebučio užtepame kažko juodo... Deguto, parako, smalos? Štai kaip infraraudonųjų spindulių spektre atrodo elementariausias sviestas.

Apokaliptiškai regisi ir dujinės viryklės įžiebimas. Tačiau liepsnojančių dujų karūnėlę pridengus keptuve, ekrane pasirodo visai simpatiškas stilizuotas dobilėlis-šešialapis. Tiesa, irgi liepsnų spalvos.

Šlakelis tamsios substancijos (aliejaus) ir – dėmesio! Ne, ne kiaušiniai. Kažkas panašaus į rupų islandišką juodąjį smėlį ar praaušusios lavos gurvuolius. Sprendžiant iš paskutinių veiksmų, šios pragaro virtuvės šeimininkas ar šeimininkė pusryčiams gaminosi kažką panašaus į graikišką omletą (vadinasi, kiaušinių vis dėlto būta).

O pabaigai – dezinfekcijos ritualas. Indų plovimas iš čiaupo srūvančia skysto metalo srovele, ant kempinėlės užliejant skysto batų tepalo.

Kas žino, gal taip atrodytų buitis... Veneroje? Prisiminti gyvenimo ypatumus Žemės kaimynėje galėsite spustelėję šią ir šią nuorodas.

Komentarai (0)