Emigrantai atviri: jei dirbtų Lietuvoj, tai tik „Google“ ar NASA ()
Sunku su tuo nesutikti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Aš grįžčiau, jei Lietuvoje gaučiau tokį pat ar panašų darbą man įdomioje srityje“, – rašė vienas iš Vyriausybės vykdomoje apklausoje apie emigraciją dalyvavusių respondentų. „Dirbu užsienyje, jei bent minutę reklamos gaučiau per televiziją, kaip mat sukurčiau bent 20 darbo vietų“, – tikino kitas emigrantas ir pridūrė, kad Lietuva turi parengti projektą, kurio metu reklamuotų paprastų žmonių idėjas.
Savo nuomonę išsakė 2,4 tūkst. piliečių
Vyriausybės kanceliarija pakvietusi gyventojus atsakyti į klausimus apie emigraciją, teikti pasiūlymus, kaip stabdyti išvykimą ir susigrąžinti emigrantus stebisi piliečių aktyvumu, o ir jų atsakymų išradingumas stebina. Vyriausybės kanceliarijos Piliečių aptarnavimo skyriaus vedėja Vida Nagurnaitė teigė, kad kol apklausa nebaigė, sunku vertinti turimus rezultatus. Šiuo metu anketą yra užpildę 2400 dalyvių, iš jų apie 1200 užpildė neemigravę piliečiai, savo atsakymus pateikė ir apie 1 tūkst. šiuo metu emigravusių piliečių bei 200 emigracijos patirties turinčių piliečių.
„Apklausa baigsis tik rugpjūčio 31 d., tuomet nuodugniai ir įvertinsime piliečių pasiūlymus ir nuomones“, – teigė. Prieš savaitę minėtoje apklausoje buvo sudalyvavę kiek daugiau nei 2 tūkst. Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių respondentų. „Dalį apklausos sudaro uždari ir dalį atviri klausimai. Klausimai suskirstyti į tris stambius blokus – šiuo metu gyvenantiems emigracijoje, emigravusiems, bet sugrįžusiems ir gyvenantiems Lietuvoje piliečiams“, – apie apklausos specifiką kalbėjo V.Nagurnaitė.
Kiek emigrantų galvoja apie grįžimą? Tarpiniai apklausos rezultatai parodė, kad į Lietuvą neplanuoja grįžti 22 proc. emigravusiųjų, neapsisprendę dėl grįžimo –17 proc., likusieji – 39 proc. galvoja apie grįžimą. Daugiausiai šioje grupėje savo atsakymus pateikė respondentai, kurie tėvynę paliko prieš 3-4 metus.
„Įdomu tai, kad visų respondentų atsakymuose atsispindi siekis išsaugoti lietuvybę, išlaikyti ryšį su Lietuva. Apie 20 proc. iš Lietuvos išvykusių respondentų teigė tebedalyvaujantys šalies kultūriniame, politiniame ekonominiame gyvenime. Įdomu tai, kad paklausti, ar išvykę iš Lietuvos žmonės gauna pakankamai reikalingos informacijos apie galimybes grįžti ir integruotis į šalies gyvenimą, net 53 proc. įsitikinę, kad tokios informacijos nepakanka, bet į kitą klausimą, kur jie šios informacijos ieško, net 67 proc. patikino tokios informacijos beieškantys iš viso“, – kalbėjo pašnekovė.
Siūlydami emigracijos stabdymo būdus lietuviai akcentavo didesnį darbo užmokestį, didesnių galimybių įsidarbinti poreikį, verslo sąlygų gerinimą, ekonominės ir socialinės padėties gerinimą. Iš sugrįžusių iš emigracijos respondentų 22 proc. teigė apie pakartotinį išvykimą negalvojantys, apie emigraciją vėl rimtai mąsto 3 proc., kartais apie tai susimąsto 16 proc.
Paklausti, kas paskatino sugrįžti į Lietuvą, apie 52 proc. teigė, kad taip pasielgė dėl esamų socialinių ryšių, Lietuvoje likusios šeimos. Taip pat nemažą respondentų dalį sudarė grupė, kurią į tėvynę grąžino „nenoras dirbti ir gyventi svetur“.
Turtingesnę tėvynę mylėtų labiau
Iš apklaustų Lietuvoje gyvenančių respondentų, kurie dar neturi emigracijos patirties, tai padaryti ateityje galvoja apie 19 proc. respondentų, o 11 proc. apklaustųjų norėtų emigruoti, bet yra priežasčių, kurios jiems neleidžia to daryti. Atvirų klausimų atsakymuose respondentai pirmiausiai pirmiausiai vardijo materialiuosius gyvenimo Lietuvoje aspektus.
Aktyviausi apklausoje – šalies didžiųjų miestų gyventojai, didžioji jų dalis patenka 31-40 metų amžiaus grupę, aktyvesnės apklausos dalyvės moterys. Net 43 proc. respondentų turi aukštąjį išsilavinimą. Su teiginiu, kad emigracija yra didelė problema, sutinka 88 proc. apklausos dalyvių.
„Vėliau šios apklausos duomenys bus perduoti atsakingiems specialistams, o rengiant emigracijos politikos gaires tikimės jais pasinaudoti“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad duomenys bus analizuojami įvairiais pjūviais, atsižvelgiant į respondentų lytį, išsilavinimą ar gyvenamąją vietą. V.Nagurnaitė apklausos aktyvumą įvertino pozityviai ir patikino, kad ši apklausa sulaukė gana daug respondentų dėmesio.
„Taip pat aktyviai buvo dalyvaujama apklausoje dėl pedagogų atlyginimų ir tada, kai klausėme piliečių nuomonės dėl priverstinio gydymo nuo alkoholizmo“. V.Nagurnaitė tikino, kad atsakinėdami į anketos klausimus respondentai nuo pokštų ir netradicinių pasiūlymų susilaikė.“
Respondentų pastebėjimai apima ne tik materialių, bet ir dvasinių vertybių klausimus. Akivaizdu, kad svarbu jiems svarbu šeima ir valstybė“, – atsakymus komentavo Piliečių aptarnavimo departamento vadovė.
Štai tokiais pastebėjimais apie emigracijos priežastis ir jos mažinimo dalijosi tyrimo respondentai:
„Beprotiškos maisto, paslaugų, aprangos kainos“
„Būtina sudaryti darbdaviams galimybes daugiau mokėti savo darbuotojams, sukurti daugiau darbo vietų, stiprinti visuomenės solidarumą, ugdyti moralę, pagal kurią mūsų verslininkams ir politikams nebūtų padoru maudytis Vakarų šalių milijonierių standartus atitinkančioje prabangoje, savo darbuotojams mokant žeminančią, elgetišką išmaldą“.
„Būtina didinti atlyginimus biudžtetininkams ir darbuotojams su aukštuoju išsilavinimu“
„Kiekvienas pilietis turi būti gerbiamas ir vertinamas.“
„Reikia lengvatinių paskolų būstui ir jo išlaikymui, būtina gerinti gimstamumą gerinant motinų finansinę padėtį.“
„Lietuviai grįš į Lietuvą tuomet, kai užsieniečiai Lietuvą laikys galimybių šalimi“
„Reikia mažinti šešėlį, didinti atlyginimus, mažinti paslaugų kainas“
„Mokytojo autoritetui ir profesijai būtina didesnė pagarba ir pačios švietimo sistemos pertvarka.“
„Yra specialistų, kurie nori dirbti įdomų, bet techniškai sudėtingą darbą, kokio Lietuvoje tiesiog nėra, pvz., kaip kompanijose „Microsoft“, „Google“ ar NASA.“
„Pensinio amžiaus asmenys neturėtų dirbti, o užleisti savo vietas jaunimui“
„Dalyvaujantys valstybės valdyme turi galvoti ne apie savanaudišką neteisėtą pasipelnijimą valstybės sąskaita, bet ir apie valstybės reikalus, atsisakyti visuomenės supriešinimo politikos, pjudant emigravusius ir neemigravusius, vaizduoti iš tėvynės skurdo ir nepriteklių vejamus žmones vaizduoti kaip jos išdavikus.“
„Į Seimą reikia rinkti konkrečius asmenis, nepriklausomai nuo jų partinės priklausomybės.“
„Reikia gerinti sąlygas verslui, kurti naujas darbo vietas, atšaukti darbadviams naudingas Drabo kodekso pataisas“
„Reikia per pusę mažinti Seimo narių, bei jų patarėjų.“
"Laikas baigti nuolaidžiauti valstybės melžėjams, kai bedarbiai gyvena geriau už dirbančius.“