Visu greičiu į susinaikinimą: Eurostatas prognozuoja, kad 2060-aisiais Lietuvoje liks tik 1,8 mln. žmonių (21)
Remiantis 2013-aisiais „Eurostat“ atlikta demografine Lietuvos projekcija iki 2060 metų, nuo 2013-ųjų iki 2060-ųjų gyventojų Lietuvoje sumažės iki 1,8 mln. (38 proc.). Didžioji jų dalis bus pensijinio amžiaus gyventojai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sparčiai blogėjanti Lietuvos demografinė padėtis gali lemti itin prastą ateities pensininkų padėtį – po 2020-ųjų pensijos galėtų tesiekti vos 24 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Tiesa, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia galinti patvirtinti tik artimiausių metų pensijų dydžio prognozes, nes vėlesnieji remiasi tik prognostiniais skaičiavimais. Savo ruožtu ekonomistas Romas Lazutka pažymi, kad Lietuvos mokesčių sistemai būtina reforma, antraip ateities pensininkų laukia tikrai sudėtingi laikai.
„Vertinant trumpuoju laikotarpiu, 2017-aisiais vidutinė pensija galėtų būti indeksuojama maždaug 6,6 procentais ir dėl prognozuojamo dirbančiųjų skaičiaus augimo šiuo laikotarpiu leistų ne tik išlaikyti [esamą] pensijos santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu, bet dar ir padidintų puse procentinio punkto (nuo 34 iki 34,5 proc.)“, – kalba Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėja Irma Kalinauskienė.
Tačiau ilguoju laikotarpiu demografiniai visuomenės pokyčiai ateities pensininkams nuo 2020-ųjų piešia liūdnas perspektyvas. Remiantis 2013-aisiais „Eurostat“ atlikta demografine Lietuvos projekcija iki 2060 metų, nuo 2013-ųjų iki 2060-ųjų gyventojų Lietuvoje sumažės iki 1,8 mln. (38 proc.).
„Nuo 2020-ųjų iki 2030-ųjų į pensiją išeis didžiausia gyventojų karta, o juos pakeisti į darbo rinką ateis mažiausio gimstamumo lygio karta. Taip pat „Eurostat“ prognozuoja, kad 2013–2030-ųjų laikotarpiu darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje sumažės 42 proc.“, – gyventojų pensijų dydžiui įtaką darančius rodiklius vardija SADM specialistė.
Kadangi skaičiavimai – prognostiniai, SADM sako negalinti patvirtinti, kad po 2020-ųjų lietuvių pensijos gali tesiekti 24 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tačiau tokios tikimybės neatmeta. Tačiau jei prognozės pasitvirtintų, pensijos būtų maždaug trečdaliu mažesnės, nei yra šiuo metu. Tikėtina, kad per tą laiką padidės vidutinis darbo užmokestis, tačiau remiantis dabartiniais rodikliais, vidutinė pensija siektų apie 180 eurų.
„Visos oficialios prielaidos daro įtaką visoms pensijų projekcijoms, tačiau, ar šios prielaidos atitiks tikrovę, teigti šiuo metu būtų pernelyg drąsu. Pavyzdžiui, Valstybės kontrolė, neseniai pristačiusi Lietuvos fiskalinio tvarumo ataskaitą, joje pateikė optimistiškesnes prognozes Lietuvai. Todėl užtikrintai teigti, kad ateityje vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis bus toks, o ne kitoks, negalima“, – tvirtina I. Kalinauskienė.
Padėtį taisytų daugiau finansavimo šaltinių
Tačiau ar, prastėjant demografinei padėčiai, atitinkamai mažės ir pensijos, priklausys ir nuo to, kiek joms bus skiriama pinigų, tikina Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas R. Lazutka
„Jei, kaip skaičiuojama, dirbančių bus mažiau, pensininkų – daugiau, o pensijoms bus skiriamas tas pats procentas nuo atlyginimo, situacija bus prasta. Tačiau Lietuva pensijas gali finansuoti daug daugiau, nes, palyginti su kitomis šalimis, pensijoms mes skiriame nedidelę dalį. Taip yra ne todėl, kad kitose šalyse demografinė padėtis yra geresnė, o dėl ydingos mūsų mokesčių sistemos“, – kalba R. Lazutka.
Pasak ekonomisto, problema ta, kad visa pensijų našta tenka atlyginimams, o šie – maži, dalis jų gaunama vokeliuose. Be to, dalis žmonių, kurie turėtų dirbti pagal darbo sutartį ir mokėti nemažas įmokas „Sodrai“, dirba pagal verslo liudijimus, individualios veiklos pažymas ir sumoka „Sodrai“ daug mažiau.
„Naujajame socialiniame modelyje mes siūlėme bazinę pensiją finansuoti iš valstybės biudžeto, tad pensijas būtų galima didinti. Tačiau reikia surinkti daugiau į biudžetą. Kad neįmanoma daugiau surinki į valstybės biudžetą, įrodyti neįmanoma. Pavyzdžiui, estai surenka daug daugiau, nors jų mokesčių tarifai, visuomenės struktūra, ekonomika yra panašūs“, – tikina pašnekovas.
Ministerija mano esant pakankamai saugiklių
Paklausta, kaip numatoma suvaldyti situaciją, kuri gali susidaryti dėl prastos demografinės padėties, I. Kalinauskienė tvirtina, kad neseniai priimtos „pensijų reformos tikslas ir buvo sudaryti sąlygas pensijų sistemos tvarumui, kad ateityje, kai sistemą paveiks neigiama demografinė situacija, būtų iš ko mokėti išmokas“.
„Vienas svarbiausių aspektų, kuris numatytas Seimo priimtame pensijų įstatyme – tai pensijų draudimo rūšies rezervo kaupimas. Pensijų indeksavimo mechanizmas leis pensijas didinti įvertinus labai objektyvius kriterijus, o krizės metu siūloma tvarka leis pensijų nemažinti. Kitos priemonės, pasiūlytos naujajame pensijų įstatyme siekiant sumažinti neigiamą demografijos poveikį pensijų sistemai, pavyzdžiui, bazinės pensijos finansavimo perkėlimas į valstybės biudžetą, taip išplečiant pensijų pajamų mokestinę bazę, būtinojo stažo reikalavimo didinimas ir kt., taip pat nėra naujovė“, – aiškina SADM specialistė.
Taip pat, pasak pašnekovės, kalbant apie pensijų dydžius ateityje, negalima pamiršti ir pensijų kaupimo sistemos: „Šioje sistemoje dalyvauja beveik 100 procentų visų apdraustųjų, taigi ateityje žmonės, kurie bus kaupę pensijas 30–40 metų ir mokėję įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio, gaus pensijų išmokas, kurių kaupimo dalis sudarys apie 19 proc. nuo jų darbo užmokesčio.“
Pensijų indeksavimo nepakaks, jei jis išvis bus vykdomas
Pasak ekonomisto, vieno naujojo socialinio modelio autorių R. Lazutkos, tai, kas siūloma naujajame socialiniame modelyje, neužtikrina, kad prastėjant demografinei situacijai pensininkai skaudžiai nenukentės. „Be to, bijau, kad net pensijų indeksavimo nebus laikomasi. Indeksavimas reikštų, kad pensijos turėtų augti taip, kaip auga algos, atsižvelgiant į dirbančiųjų skaičių. Dėl šio dirbančiųjų skaičiaus kitimo komponento pensijos gali augti lėčiau nei algos.
Kita vertus, nesvarbu, kad tai bus įstatyme, tai nereiškia, kad to bus laikomasi. Lietuvos nepriklausomybės pradžioje irgi taip buvo, bet kadangi ekonomikoje įsivyravo suirutė, to nebuvo laikomasi. Todėl, norint užtikrinti indeksavimą, „Sodra“ viena arba su valstybės biudžetu turi turėti pakankamai lėšų“, – kalba ekonomistas.
Pašnekovas pažymi, kad socialinio modelio dalis dėl pensijų finansavimo iš papildomų šaltinių liko neapibrėžta, todėl mažai tikėtina, kad „Sodrai“ bus skiriama papildomai lėšų iš kasmet tvirtinamo valstybės biudžeto, jei, pavyzdžiui, lėšų labai stigs policininkams, socialiniams darbuotojams ar pedagogams ir grės socialiniai streikai.
„Mes siūlėme, kad būtų įstatymiškai įsipareigojama tam tikras sumas skirti pensijoms kasmet, sakėme, kad reikalingos mokesčių reformos, tačiau tai liko tik siūlymais – klausimas neišspręstas“, – teigia R. Lazutka.
Apokalipsė negresia?
Ekonomistas tikina, kad demografinės prognozės nereiškia apokalipsės: Lietuvoje pinigų yra pakankamai, kad pensijos būtų finansuojamos geriau, bet tuos pinigus reikia surinkti.
„Tam reikalingos įstatymų pataisos, mokesčių sistemos pakeitimai. Naujoji finansų ministrė kalba apie naujus mokesčius, bet tai yra palyginti nedidelės sumos, o ne esminiai mokesčių sistemos pakeitimai, ir jie tikrai negelbės. Be to, net nekalbama, kad tos lėšos būtų nukreipiamos pensijoms finansuoti. Algirdo Butkevičiaus kadencijos pradžioje buvo sudaryta mokesčių sistemos reformos darbo grupė, taigi buvo pripažinta, kad reikalinga mokesčių reforma. Tačiau jiems nepatiko pasiūlymai, nes jie buvo sisteminiai ir platūs, nebuvo ryžtasi imtis realių veiksmų, o darbo grupė buvo panaikinta nebaigusi darbo. Ketveri metai praėjo nesprendžiant problemos, kurios dalis yra pensijų sistema“, – sako ekonomistas.
