Kvapas kaip prekės ženklas? Įmanoma, bet reikalas pakankamai sudėtingas. ()
Jei kuriate parfumeriją ar kepate gardžiai ir unikaliai kvepiančią duoną, galbūt pagalvojote įregistruoti savo gaminio kvapo prekės ženklą? Identiteto kvapai sudomina vis daugiau verslininkų, tačiau bent jau kol kas Lietuvoje ir Europoje užregistruoti kvapą yra itin sudėtinga.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vienus žavi tik pasirodžiusio pavasarinio lietaus kvapas, kiti mėgsta užuosti ką tik nupjautą žolę, tačiau susieti malanų kvapą su konkrečiu produktu nėra taip paprasta. Kodėl?
Šviežiai nupjautos žolės kvapas
Nors Europos Sąjungos (ES) teisė nuo 2019 metų praplėtė registruojamo prekių ženklo rūšis, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje (ESINT) yra buvęs registruotas tik vienas toks prekių ženklas (šviežiai nupjautos žolės kvapas teniso kamuoliukams žymėti).
Paraiška šiam ženklui registruoti buvo pateikta dar 1996 metais ir galiojo 10 metų. Ženklo registracijoje pateikiamas toks ženklo aprašymas: „Ženklą sudaro ką tik nupjautos žolės kvapas, kuris priskiriamas konkrečiam produktui. „Visgi svarbu pažymėti, kad ši paraiška buvo paduota dar iki prekių ženklų teisėje itin reikšmingo Europos Teisingumo Teismo sprendimo byloje „Ralf Sieckmann prieš Deutsches Patent ir Markenamt“. Būtent šis sprendimas ir įtvirtino aiškaus registruojamo objekto atvaizdavimo reikalavimą (taip vadinamus Sieckmann kriterijus)“, – aiškina Kristina Vilkienė, Valstybinio patentų biuro Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus vedėja.
Jos nuomone, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog naujasis, nuo šių metų pradžios įsigaliojęs LR prekių ženklų įstatymas (PŽĮ) atsisakė reikalavimo, kad teikiamas registruoti žymuo turi būti pavaizduotas grafiškai – tai susiję tiek su naujais ženklų tipais, pavyzdžiui, multimedijos ženklais, tiek su atsiradusiomis techninėmis galimybėmis priimant ir skelbiant prekių ženklų paraiškas.
„Ženklas gali būti sudarytas iš bet kokių žymenų, pavyzdžiui, iš žodžių, įskaitant asmenvardžius, ar piešinių, raidžių, skaitmenų, spalvų, prekių ar jų pakuotės formos arba garsų, jeigu tokie žymenys atitinka šias abi sąlygas: pirma, jie gali atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kitų asmenų prekių arba paslaugų; antra, juos galima pateikti Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre taip, kad kompetentingos institucijos ir visuomenė galėtų aiškiai ir tiksliai nustatyti ženklo savininkui suteiktos apsaugos objektą“, – naujo įstatymo nuostatas cituoja specialistė.
Vadinasi, susikurti ir užregistruoti kvapo prekių ženklą įstatyminės galimybės Lietuvoje nėra.
Kvapo formatas – elektroninėje laikmenoje?
Prekių ženklų registravimo taisyklės numato reikalavimus dėl ženklo pateikimo formato: ženklo vaizdas ar kita jo išraiškos forma elektroniniame faile gali būti teikiama tik JPG formatu (ne didesnis kaip 2 MB), MP3 formatu (ne didesnis kaip 5 MB) arba MP4 formatu (ne didesnis kaip 20 MB) ir tik tuo atveju, kai prašymas įregistruoti ženklą pateikiamas elektroniniu būdu.
„Reikia pažymėti, kad kvapai iki šiol nebuvo registruojami prekių ženklais (bent jau Lietuvoje ir ES), nesant aiškaus sutarimo ir sprendimo, kaip konkretus kvapas galėtų būti atvaizduotas (plačiąja prasme) registre taip, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo galėtų jį aiškiai identifikuoti, t. y., suprasti, kas konkrečiai yra registruota ir į kokį objektą suteiktos išimtinės teisės (palyginti – žodis, piešinys ar net ir garsas yra aiškiai suprantami matant ženklo vaizdą registre arba išklausant garso įrašą). Tas pats pasakytina ir apie skonio prekių ženklus“, – dėsto Kristina Vilkienė.
Nors įmanoma pateikti konkretaus kvapo cheminę, molekulinę formulę, tačiau be specialių žinių atskirti ir identifikuoti jos unikalumą kol kas yra sudėtinga. Panašu, kad kvapas ir skonis vis dar liks už įregistruotų prekių ženklų nugaros.
Liūto riaumojimas – kokybiško filmo ženklas
Tuo tarpu garsinių prekių ženklų ESINT yra nemažai. Oficialioje internetinėje svetainėje pateikiamas ne tik garso aprašymas, bet ir jo garso bangų vizualizacija arba natos.
Greičiausiai vienas žinomiausių garsų prekių ženklų registre yra filmus kuriančios kompanijos „Metro Goldwyn Mayer“ liūto riaumojimas. Nustatyta, kad asmenys, išgirdę unikalų liūto riaumojimą, asociatyviai jį priskiria populiariuosius filmus kuriančiai bendrovei. Taip garsas sutapatinamas su konkrečiu produktu. Paraiška šiam prekių ženklui užregistruoti pateikta dar 1996 metais.
Kaip įdomesnius garso prekių ženklus, galima paminėti Europos transliuotojų sąjungos (EBU) garsus, „Nokia“ mobiliųjų telefonų skambėjimo tonus, kredito kortelių „Mastercard“ garsą. Garso prekiniais ženklais rūpinasi ir Vokietijos automobilių gamintoja BMW, kuri rūpinasi automobilio užvedimo ir durelių uždarymo skambesio apsauga, garsą su prekių ženklu susieti panoro ir kita kino industrijos milžinė – „Twentieth Century Fox“.
Įdomu ir tai, kad 15min.lt portale vykdyta skaitytojų apklausa parodė, jog prekių ženklą vartotojai įvardija ir suvokia skirtingai. Klausiami „Kas gali būti prekių ženklu?“ 35 proc. skaitytojų žymėjo „žodį (pavadinimą)“, spalvą įvardijo 4 proc. apklaustųjų, garsą – 1 proc., o visus galimus variantus teisingais laikė 59 proc. respondentų.
Reklaminiai šūkiai ir ribotas spalvų skaičius
Kristino Vilkienės teigimu, populiarėja šūkių registravimas, nors dažnai dėl jų kyla ir ginčų. Pavyzdžiui, reklaminiu šūkiu „Mūsų prekės pigiausios“ gali naudotis bet kokia įmonė, todėl laikyti jo prekių ženklu negalima. Jis tiesiog neturi išskirtinio kūrybinio elemento, kuris jį išskirtų iš kitų šūkių tarpo.
Spalvų kiekis ribotas, todėl, norint registruoti vieną iš jų, tenka įrodyti, kad ta spalva yra vartotojo akimirksniu susiejama su preke ar produktu. Vienas garsiausių tokių spalvinių prekių ženklų – šokolado „Milka“ spalva.
